Didžiausiuose turistų traukos objektuose įprasta matyti grėsmingas iškabas su iškalbingais piešiniais: saugokitės kišenvagių. Ir vis tiek daugybė turistų namo grįžta apvogti, praradę pinigus ar dokumentus. Sukčių siautėjimui patogioje skaitmeninėje erdvėje lentelių neiškabinsi – o jie vasarą dar labiau suaktyvėja ir savo piktavališkiems ketinimams naudoja visus įmanomus kanalus iš eilės, nuo įprastų SMS žinučių iki „Youtube“ ir kitų socialinių tinklų platformų.
Viešojoje erdvėje ir kiekvieno žmogaus aplinkoje žodis „investicija“ tapo kasdienišku: „investavau į grožį“, „investavau į gerus žieminius batus“ ir pan. Kad dažniausiai tai – ne investicija, o išlaidos, nesusimąstoma. Juolab nepagalvojama, kad kiekvieną tikrą investiciją lydi ir rizika, kurią būtina pasverti. Taip „investuojant“ kasdienybėje ir nesigilinant į įtartinus siūlymus, gyventojai susiduria su investiciniais sukčiais ir neretai patiria reikšmingą finansinę žalą.
2023 m. Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Romantinių sukčių veikimo metodus komentuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Rasa Pilkauskaitė-Valickienė ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Pastaruoju metu policijoje užfiksuoti net keli atvejai, kai sukčiai iš gyventojų išviliojo reikšmingas pinigų sumas. Naudojama investicinio sukčiavimo schema – netikri investicijų brokeriai gyventojams siūlo greitai praturtėti, pervesti pinigus į tariamas investicines platformas.
Nuo Holivudo aktorių iki astronautų, neturinčių pinigų grįžti į Žemę - pasaulyje apstu keisčiausių istorijų, kuriomis sukčiams pavyko įtikinti gyventojus. Neapsigaukite manydami, kad į pinkles patenka tik naivuoliai - nusikaltėliai atkakliai manipuliuoja žmogaus emocijomis ir verčia priimti neracionalius sprendimus.
Sukčiai naudojasi įvairių siuntų tarnybų pavadinimais, dažniausiai prašydami sumokėti muitą ar prekės siuntimo mokestį.
Išmok atpažinti telefoninį sukčių - žiūrėk vaizdo įrašą, kuriame piktavalių rolę pasimatavo Mantas Stonkus ir Algis Ramanauskas. Prisimink, kad bankai, kredito unijos ir policija niekada neprašo PIN kodo ar prisijungimo prie interneto banko duomenų.
Būkite atidūs rezervuodami ar apmokėdami nakvynės vietas per specialias platformas. Pastaruoju metu sukčiai suaktyvėjo būtent šioje srityje.
Romantiniu sukčiavimu užsiimantys nusikaltėliai savo aukas medžioja internete. Ant sukčių kabliuko užkibo ir 70 metų perkopusi vilnietė Birutė – virtualių ilgapirščių taikomos schemos tokios paveikios, kad nuo jų kartais neapsaugo net didžiulė gyvenimiška patirtis.
Diena biure atrodė įprasta. Tačiau vakare į buhalterės Danutės pašto dėžutę įkrito laiškas nuo direktoriaus Vygando, kuris buvo išvykęs atostogauti.
„Laba diena, skambinu iš Jūsų banko, – ragelyje pasigirdo melodingas, bet tvirtas moteriškas balsas. – Ar šiuo metu galite kalbėti? Jūsų sąskaitoje pastebėjome įtartinų operacijų.“
Lietuvos įmonių neaplenkia pasaulyje populiarius sukčiavimo metodas – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių imitavimas.
Agnės, kultūros įstaigos vadovės, dienotvarkėje darbas vijo darbą. Popiet, regis, turėjo būti kiek ramiau, tačiau moters darbo telefonas ir vėl suskambo. Tik šįkart kalba ėjo visai ne apie kultūrą – vyriškis prisistatė policijos atstovu.
Nuo sukčių neapsaugotas niekas. Tai savo istorija patvirtino sukčiavimą patyrusi verslininkė. Ji su apgaule susidūrė virtualioje prekių pardavimo platformoje: sukčiai išviliojo jos duomenis bei iššlavė visus pinigus iš banko kortelės.
Sukčiai yra pamėgę kaitalioti scenarijus – vietoje šokiruojančių dramatiškų situacijų apie artimuosius, patekusius į avarijas, jie vilioja aukas siūlydami neva labai pelningas investavimo galimybes.
Norėdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, naudojame slapukus. Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimu.