Negirdėjote apie telefoninius sukčius? Esate greičiau išimtis nei taisyklė. Pravartu pasidomėti, juolab kad sukčiai yra pamėgę kaitalioti scenarijus – vietoje šokiruojančių dramatiškų situacijų apie artimuosius, patekusius į avarijas, jie vilioja aukas siūlydami neva labai pelningas investavimo galimybes.Prieš porą metų Lietuvoje sparčiai paplito skambučiai iš nepažįstamų numerių: žvalus balsas, neretai – rusų kalba, siūlo „investuoti“ į auksą, &nbsp;naftą ar kriptovaliutas, minėdamas tam palankią ekonominę situaciją, kalbėdamas įvairių „finansinių priemonių“ potencialą. Vieną dieną tokio skambučio sulaukė ir vilnietis pardavėjas Viktoras.&nbsp;Pradžia – draugiškas skambutisDirbdamas technikos prekių parduotuvėje, vyras kasdien bendrauja su daugybe žmonių. Naujojo pokalbininko užtikrintas tonas nepaliko abejonių: atrodė, kad kalba tikras savo srities ekspertas. Sergejumi prisistatęs investicijų brokeris pasisakė atstovaujantis solidžiai bendrovei – pavadinimas Viktorui nebuvo girdėtas, bet skambėjo kaip tipiškas finansų sričiai.&nbsp;Brokeris paaiškino turintis pasiūlymą pelningai investuoti ir pasiūlė pratęsti dalykinį bendravimą per „Skype“ ar kitą pokalbių programėlę, kad būtų paprasčiau papildyti informacija analitiniais duomenimis. Viktoras susidomėjo.Tą patį vakarą susiskambinus per pokalbių programą, Sergejaus kolega, pasidalijęs ekranu, parodė jų bendrovės esą naudojamą virtualią aplinką, kur galima stebėti savo investicijas ir jų augimą. Spalvingi grafikai ir diagramos atrodė aiškūs bei informatyvūs.Kad sukurtų „asmeninę investavimo paskyrą“, brokeriai pasiūlė Viktorui internetu parsisiųsti jų rekomenduotą programą. Nieko bloga neįtardamas, šis padarė ko prašomas. Brokeris patarė pradėti nuo nedidelės 200 eurų sumos, kurią reikėjo pervesti į jo nurodytą sąskaitą, ir pažiūrėti, kaip augs grąža – jo teigimu, dėl padėties rinkose šiuo metu tam yra kuo palankiausias laikas, o kitą dieną šis pasiūlymas nebegaliosiąs.Pagąsdino baudaKitą vakarą prisijungęs prie sistemos, Viktoras negalėjo patikėti savo akimis – jo investicija paaugo jau iki 800 eurų! „Nerealu, – pamanė sau. – Šitaip galėsiu greitai sukaupti ne tik atostogoms, bet ir butui.“ Pakartotinės konsultacijos metu brokeris džiaugėsi kartu su juo. Tiesa, Viktoras nenorėjo skubėti su tolesnėmis investicijomis – buvo labiau linkęs stebėti, kaip augs esamos. Tačiau ekspertas patikino, jog Viktorui sekasi dėl itin geros rinkos situacijos, o ši tokia palanki būna ne visada. Esą būtina išnaudoti tokį pagreitį ir padidinti sumą bent du kartus. Pasvarstęs, Viktoras į nurodytą sąskaitą pervedė dar šiek tiek turimų santaupų – 300 eurų.Dienos ėjo – investicijos augo. Viktorui skyrus 500 eurų, po savaitės spalvotose diagramose jau buvo rodoma neva iki 2000 eurų ūgtelėjusi suma. Vis dar negalėdamas patikėti jį aplankiusia sėkme, savo brokerio jis pasiteiravo, ar galėtų atgauti lėšas?&nbsp;Konsultantas mandagiai paaiškino, kad tokiu atveju galima atsiimti tik savo investuotą sumą, t. y. 500 eurų. Kitą dieną suma buvo Viktoro sąskaitoje. Viskas atrodė labai logiška ir Viktorui pasidarė gerokai ramiau.&nbsp;Atgal į investicijų platformą jis pervedė atgautą sumą ir antra tiek, ištuštinęs atostogoms skirtą taupomąją sąskaitą. Brokeriui, tiesa, šito buvo per mažai – jis vis drąsino, kviesdamas pasidairyti papildomų „lėšų šaltinių“: gal galėtų paskolinti bičiuliai, gal galima paprašyti paskolos finansų įstaigoje? Tad apie naująjį pomėgį Viktoras papasakojo draugui. Šis nebuvo labai entuziastingas ir patarė verčiau susigrąžinti lėšas, mat girdėjęs apie tokio tipo sukčiavimus.Brokeris savo ruožtu darėsi vis nekantresnis – kasdien žinutėmis ragino Viktorą papildyti investicijų portfelį, nes esą net gaila po kojomis besimėtančių galimybių praturtėti. Skambino per programėlę siūlydamas neva tik šiandien prieinamas galimybes reikšmingai išauginti investicijas. Viktorui pareiškus, kad nori dirbti tik su esamomis lėšomis, neatlyžo. Toks bendravimas vilnietį pradėjo erzinti – kilo vis daugiau klausimų, ar šitaip elgtųsi solidus investicijų ekspertas.Po poros savaičių sumai grafikuose pasiekus 7000 eurų, vilnietis pasiteiravo, ar galėtų atgauti savo investuotas ir uždirbtas lėšas? Brokeris pareiškė, kad, traukiantis iš platformos, reikės susimokėti mokesčius. Įvertinus galimus bendrovės praradimus, Viktoro skola jai siektų 10 000 eurų. Naujai iškeptas investuotojas ne juokais išsigando ir kreipėsi į savo banką. Papasakojęs apie situaciją ir nurodęs bendrovės pavadinimą, suprato buvęs apgautas – specialistai paaiškino, kad tokie atvejai yra gana dažni.&nbsp;Viktorui beliko pasiguosti, kad naujajam pomėgiui nesiskolino papildomai. Pasirodė, jog banko sąskaita, į kurią Viktoras pervedė pinigų, priklauso ne investicijų bendrovei, o privačiam asmeniui. Viktoras kreipėsi į teisėsaugą. Dabar vyksta tyrimas. Pinigus Viktoras tikisi atgauti, tačiau atostogoms reikia taupyti iš naujo.Sūris pelėkautuoseAnot Lietuvos bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, investicinių sukčių metodai jungia technologijas ir psichologinę manipuliaciją. Jų siūlomos atsisiųsti programos neretai būna skirtos nuotoliniam prisijungimui prie kito kompiuterio – tai leidžia pasisavinti konfidencialius prisijungimo duomenis. Pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai įkalba auką ir kartu prisijungti prie elektroninės bankininkystės paskyros, kad „drauge įvertintų finansinę padėtį“, o iš tiesų atlieka pavedimus.Pradėję nuo siūlymo „investuoti“ 200–300 eurų, sukčiai skubina, esą pasiūlymas rytoj nebegalios. Siekdami įrodyti, kad rizika – menka, o atgauti „sąskaitoje“ esančius pinigus esą nesudėtinga, net perveda dalį jau „investuotų“ lėšų atgal į asmens banko sąskaitą, kaip nutiko ir Viktorui. Specialistai konstatuoja, kad šis grąžinimas gali būti toks paveikus, jog auka galutinai įtiki „investuojanti“ ir nenori nė girdėti banko darbuotojų ar policijos pareigūnų argumentų. Beje, dažnai sukčiai iš anksto įspėja, kad šie tikrai gali teirautis apie įtartinus pavedimus.&nbsp;Užmezgę nuolatinį glaudų bendravimą su auka, sukčiai skatina ne tik „investuoti“ visas turimas lėšas, bet ir skolintis iš pažįstamų bei kredito įstaigų. Sukčių, įsikūrusių kitose šalyse, sąskaitos dažniausiai pildomos tarptautiniais pavedimais, kuriuos atlieka pats nukentėjęs, taip pat gali būti išvilioti mokėjimo kortelės duomenys.&nbsp;Aukai panorus atgauti savo „investicijų portfelį“, kuris, tikint spalvingąja paskyra, pampsta akyse, sukčiai reikalauja sumokėti papildomus mokesčius. Liūdniausias scenarijus: aukai visiškai ištuštinus savo asmeninę sąskaitą ir išeikvojus visus skolinimosi rezervus, skambučiai liaujasi, o „investavimo paskyra“ tampa nebeprieinama.&nbsp;Dažniausiai itin menkos galimybės ir surasti kaltuosius, dirbančius nuotoliniu būdu ir pasitelkiančius visus virtualios erdvės pranašumus piktiems tikslams. Nukentėjusieji gali būti apgauti antrą kartą: praėjus kelioms savaitėms jiems vėl skambinama, prisistatoma „institucijų“, neva tiriančių sukčių tinklą, atstovais, ir žadama galimybė susigrąžinti pinigus – esą tam tereikia susimokėti kažkokį mokestį. Šitaip patiklūs žmonės gali nukentėti ir antrą kartą.Eksperto komentaras: „Reikia mokėti sau pasakyti „stop“Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas&nbsp;Rimtos investicines paslaugas teikiančios bendrovės niekada nesiūlys didelio pelno be jokios rizikos. Taip nebūna, todėl vien išgirdus šiuos žodžius būtų logiška baigti pokalbį, investuoti „karšta galva“ negalima. Išgirdus viliojantį pasiūlymą reikia sau pasakyti „stop“. Atsiminkite, kad tai yra Jūsų pinigai, jeigu juos lengva ranka kažkam pervesite, paskui galite iš viso nesusigrąžinti, ypač jeigu lėšos iškeliaus į tokias jurisdikcijas, kaip Vanuatu, Mergelių ar Kaimanų salos.&nbsp;Investuoti siūlančių žmonių Jūs nepažįstate, apie juos nieko nežinote, o gražios kalbos absoliučiai nieko nereiškia – nei jų kompetencijos, nei žinių. Jeigu gražiai suokiantys veikėjai negali pateikti sertifikatų ar veiklos leidimų, tai pirmas pavojaus skambutis.&nbsp;Iš esmės pokalbį su investavimo bendrove vertėtų pradėti nuo klausimo – kokioje esate jurisdikcijoje ir kas Jus prižiūri, ar turite teisę teikti paslaugas Lietuvoje. Jeigu į šį klausimą nesugebės atsakyti arba bandys nusukti, kad tokioms paslaugoms priežiūros nereikia, nedelsdami baikite pokalbį ir užblokuokite tokius žmones. &nbsp;Atvejis, kuris čia pateikiamas, yra tipinis ir labai svarbu, kad Viktoras atsilaikė pasiūlymams skolintis investicijoms ir kreipėsi į policiją, nes pasitaiko ir liūdnesnių atvejų, kai žmonės netenka santaupų ir dar lieka su skolų kupra.&nbsp;Jeigu Jus iš tikrųjų sudomino investavimo pasiūlymas, pradžiai tereikia tik panaršyti internete, paieškoti atsiliepimų. Investavimo paslaugos (su tam tikromis išimtimis) Lietuvoje yra prižiūrimos, joms teikti bendrovės privalo turėti leidimus ar licencijas. Tokių bendrovių sąrašą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje lb.lt. Čia taip pat skelbiame ir „juodąjį sąrašą“ – įmones, kurios neturi teisės teikti finansinių paslaugų, tačiau jas teikia, bei užblokuotas sukčių interneto svetaines.&nbsp;Investuotojų apsauga &nbsp;visoje Europos Sąjungoje iš esmės yra suvienodinta. Teisės aktai nurodo, kad investicinės bendrovės turi parinkti arba gali pasiūlyti žmogaus investavimo žinias (pradedantysis, pažengęs ar profesionalus investuotojas), poreikius bei patirtį atitinkančius investavimo sprendimus ir priemones, privalo nurodyti visą investavimo kainą ir pan. Jeigu investavimo pasiūlyme girdite tik paslaptingas sąvokas ir abstrakcijas, prasidėti neverta.

Investiciniai sukčiai apgauna žadėdami „garantuotą“ pelną be rizikos

Nuo sukčių neapsaugotas niekas. Tai savo istorija patvirtino verslininkė, gerai išmananti finansų sritį ir teikianti konsultacijas įmonėms. Ji su apgaule susidūrė virtualioje prekių pardavimo platformoje: sukčiai išviliojo jos duomenis bei iššlavė visus pinigus iš banko kortelės.Asta pasakojo sugalvojusi parduoti keletą nebenešiojamų drabužių vienoje populiarioje prekybos internetu platformoje. Šios mobilioji programėlė moteriai nepasirodė patogi. Todėl, sulaukusi potencialios pirkėjos pasiūlymo dėl pardavimo bendrauti pokalbių programoje, ji labai apsidžiaugė.Po keleto visai natūralių klausimų apie prekę, „pirkėja“ atsiuntė Astai nuorodą, skelbusią, neva „pinigai persiųsti“. Pardavėja iškart ant jos paspaudė. Tuomet atidarė ir prekybos platformos mobiliąją programėlę, tačiau joje informacijos, pateiktos per atsiųstą nuorodą, nerado. Užuot suabejojusi „pirkėja“, mūsų herojė pamanė, kad tai tiesiog platformos problema arba „nesuvaikščiojo duomenys“.„Pirkėja“ savo ruožtu pradėjo spausti, rašydama žinutes pokalbių programėlėje – ar moteris gavusi pinigus, kodėl negavusi ir pan.? Kadangi ši platforma naudojosi pirmąkart ir buvo girdėjusi, kad pirma pinigai nukeliauja į platformą, o pardavėjui pervedami tik po prekių pristatymo , klausimai nuskambėjo gana logiškai.Ištuštino sąskaitą„Pirkėja“ toliau žarstė patarimus – esą tam, kad platforma pardavėjai pervestų pinigus, reikalingi kortelės duomenys. Tad galiausiai Asta, per daug nesigilindama, įrašė savo kortelės duomenis atsiųstoje nuorodoje. Be to, paraginta, papildomai persivedė pinigų į kortelės sąskaitą. Tuomet per nuorodą formuotas mokėjimas netikėtai buvo anuliuotas. Pardavėja, netekusi kantrybės, liovėsi suvedinėjusi duomenis – juk siuntai išsiųsti yra keletas dienų. O kitą rytą pamatė, kad jos kortelės sąskaita yra ištuštinta... Beliko guostis tuo, kad suma nebuvo labai didelė, o ir prekės neišsiuntė.Asta teigė tikrai žinojusi, kad atidarinėti nepažįstamųjų brukamų nuorodų, parsisiųsti jokių prie laiškų prisegtų dokumentų nerekomenduojama. Maža to, sakė niekada neskaitanti laiškų, atkeliavusių iš nežinomų siuntėjų, ir šiukštu nekreipianti dėmesio į įtartinas SMS žinutes. &nbsp;Dar daugiau – moteris ir kitiems patardavo, kaip išvengti sukčių atakų.Aprašytu atveju &nbsp;sukčiai gyventoją apgavo naudodamiesi patikima prekybos platforma, kuri turi ir pirkėjų apsaugos funkciją, aktualią ir pardavėjams – ji leidžia įvykdyti atsiskaitymus per platformą, išvengiant tiesioginio bendravimo bei mokėjimų į nepažįstamųjų sąskaitą.Neretai pasitaiko atvejų, kai panašiai apgaudinėjami ir populiarių skelbimų portalų klientai. Pardavėjams siunčiamos neva kurjerių tarnybų svetainių nuorodos su prašymu suvesti kortelės duomenis arba pasipildyti savo sąskaitą. Ir, nors žmonės patys turėtų gauti pinigų už parduodamus daiktus, jie neretai pasimauna ant sukčių kabliuko, suklaidinti girdėto tarnybos pavadinimo ar miglotų instrukcijų.Kokių duomenų gali prireikti?Netikrų „pardavėjų“ arba „pirkėjų“ taikomiems scenarijams būdinga tai, kad šiais atvejais sudėtinga įsitikinti asmenų patikimumu, o jiems pasiūlius neįprastą, bet iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekeliantį atsiskaitymo metodą, asmuo iš tiesų įtraukiamas į sukčiavimo schemą.&nbsp;Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė primena, kad bendraujant ir apsiperkant internetu, reikėtų išlikti kritiškiems. „Kalbant apie bendravimą telefonu, elektroniniu paštu arba per pokalbių programėlės, patartume apdairiai vertinti pranešimus ir skambučius, kurių sulaukėte ne iš savo pažįstamų asmenų ir juo labiau neskubėti vykdyti nepažįstamųjų prašymų ar nurodymų, susijusių su pinigais, nespausti ant pateikiamų nuorodų“, – akcentuoja ji.Bendras patarimas apsiperkantiems elektroniniais kanalais – turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildant prieš atliekant mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti. Kilus įtarimų, nereikėtų vesti kortelės duomenų. O jeigu prekę parduodate, vienintelė informacija, iš tiesų reikalinga pirkėjui, yra jūsų sąskaitos numeris mokėjimui atlikti.Eksperto komentaras: „Duomenys – raktas nuo pinigų“Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovasNorint gauti pervedimą už parduodamą prekę, Jums reikia nurodyti tik savo sąskaitos, o ne kortelės numerį. Atsiminkite – lėšų gavimui į sąskaitą nereikia jokio asmens tapatybės patvirtinimo nei „Smart ID“, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi, nei kažkur suvedinėti. Lėšų gavimui nereikia nurodyti ir specialaus trijų skaitmenų kodo, esančio ant Jūsų kortelės (CVV). Jeigu iš Jūsų šių duomenų prašoma ar reikalaujama, tuojau pat nutraukite ryšį su tokiu pirkėju. Aprašytas atvejis parodo, kad atsargumo nebūna per daug: bendraudami su jums nežinomais asmenimis, būkite atsargūs ir atminkite, kad egzistuoja sukčiavimo tikimybė. Suabejojus gauto prašymo pagrįstumu, visuomet patikrinkite informaciją turimomis priemonės (pavyzdžiui, kreipiantis į banką, elektroninę parduotuvę ar platformą, galiausiai per interneto paiešką).Taip pat svarbu neatidarinėti jums atsiųstų įtartinai atrodančių laiškų ir nuorodų pranešimuose – niekada nesijunkite prie savo interneto banko, paspaudę ant gautame el. laiške ar SMS pranešime pateiktos nuorodos. Kurdami slaptažodžius pasirinkite, kad jie būtų pakankamai sudėtingi (sunkiai atspėjami), reguliariai juos keiskite ir pan.Saugokitės prašymų atskleisti jūsų mokėjimo priemonių duomenis: mokėjimo kortelės ar tapatybės patvirtinimo priemonės PIN kodų, kortelės CVC kodo, interneto naudotojo ID ir pan. Atsiminkite: šie duomenys yra raktas į jūsų sąskaitose esančias lėšas, todėl saugokite ir niekam jų neatskleiskite.Jeigu vis dėlto jaučiate, kad Jūsų duomenis pasisavino, nedelsdami kreipkitės į savo mokėjimo paslaugų teikėją ir blokuokite sąskaitą. Taip pat verta žinoti, kad, inicijuojant bet kurią mokėjimo operaciją, yra taikoma bent dviejų lygių apsaugos sistema, t. y. reikalingi du patvirtinimai: prisijungimui prie sąskaitos ir mokėjimo vykdymui. Dėl to labai svarbu netvirtinti prisijungimo ir mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote. &nbsp;&nbsp; &nbsp;

Apsigauna ir specialistai: kodėl nereikėtų kliautis nepažįstamųjų patarimais

Agnės, kultūros įstaigos vadovės, dienotvarkėje darbas vijo darbą – paskelbtas naujas kvietimas teikti projektus, tad reikėjo skirti daug laiko planų derinimui su partneriais. Popiet, regis, turėjo būti kiek ramiau, tačiau moters darbo telefonas ir vėl suskambo. Tik šįkart kalba ėjo visai ne apie kultūrą – vyriškis prisistatė policijos atstovu.Pašnekovas kalbėjo oficialiai. Pasitikslino, ar tikrai kalba su Agne? Nurodė ir jos pavardę, ir darbovietę. Pats prisistatė jos mieste veikiančio policijos komisariato tyrėju Egidijumi P.Jis pasiteiravo, ar Agnė pažįstanti Živilę K. (nurodė ir pavardę). Agnė susimąstė – bendrauti tenka su tikrai daug žmonių, tačiau Živilės K. neprisimena sutikusi... Pašnekovas informavo, kad Živilė K. yra sulaikyta ir tarp jos daiktų rasti Agnės dokumentai: tapatybės kortelė, banko kortelės.Žinios pritrenkta Agnė žvilgtelėjo į spintelę – rankinė vietoje, lygiai ten, kur pasidėjo grįžusi iš pietų pertraukos, piniginėje taip pat nieko netrūksta. „Man atrodo, jūs klystate, mano dokumentai visi vietoje“, – tarė ji.&nbsp;Pašnekovas nė kiek nenustebo. „Viskas tvarkoje, gali būti. Dirbate su žmonėmis, teisingai supratau? Žinote, tikrai daug ko pasitaiko, panašu, kad Živilė kažkokiu būdu buvo gavo jūsų asmeninius duomenis ir suklastojo dokumentus. Patarčiau patikrinti visas svarbias sritis, kur reikalingas asmens tapatybės nustatymas... Ar rytoj 10 val. galėtumėte atvykti į komisariatą? Viską detaliai aptartume“, – kalbėjo Egidijus P.Agnė pajuto vis stiprėjantį nerimą. Nejaugi tai tikrai įmanoma? Gal kada iš tiesų buvo palikusi asmeninius daiktus be priežiūros? Kažkada buvo pametusi mokėjimo kortelę, iškart užblokavo, bet ką gali žinoti... Atmintyje sijojo pamirštas dienas ir situacijas, o tuo metu pašnekovas tęsė – saugumo sumetimais jis rekomenduotų Agnei kuo greičiau užsiblokuoti banko sąskaitą. Gyventojos patogumui jis tuoj pat sujungsiąs ją su banko specialistu, atsakingu už asmens duomenų taisyklių pažeidimus.Ragelyje, kaip įprasta skambinant į įstaigas, suskambo muzika, malonus balsas pranešė, kad netrukus galima bus kalbėti su banko specialistu. Gana greitai atsiliepė maloni moteris. Ji pasakė žinanti Agnės situaciją, tyrėjas jau informavęs, kad ši susisieks...&nbsp;Pašnekovė pradėjo klausinėti, ar savo prisijungimo duomenimis Agnė naudojasi tik pati? Galbūt kartais, tarkime, palieka savo telefoną šeimos nariams, kai, pavyzdžiui, reikia už ką nors sumokėti?..&nbsp;Šie klausimai Agnei pasirodė kiek keistoki, tačiau, kita vertus, ir situacija neįprasta... Ne, prisijungimo duomenimis ji tikrai su niekuo nesidalinusi. Puiku, pagyrė pašnekovė, tuomet dabar patikrinsime, ar sąskaita tvarkoje. „Prisimenate, kiek joje turite pinigų? Prašau diktuoti prisijungimo kodą, – kalbėjo ji. – Turime tai padaryti kuo greičiau, nes, pavogus jūsų duomenis, pinigų galite netekti bet kuriuo momentu...“Agnė buvo bepradedanti diktuoti skaitmenis, ir tada jai toptelėjo – juk bankas niekuomet tokių duomenų neprašo! Ne vieną kartą buvo skaičiusi tokius perspėjimus! „Žinote, ar verčiau pirmiausia išsiaiškinsiu su policija, – tarė ji. – Komisariatas yra šalia mano darbovietės, bus paprasčiau. Ir tuomet vėl jums pasiskambinsiu.“&nbsp;Pašnekovė nesutriko. „Ne, ne, tik nepadėkite ragelio. Žinoma, būtinai turite išsiaiškinti su policija. Tačiau dabar svarbi kiekviena sekundė. Pasakykite man prisijungimo kodą, ir jūsų pinigai bus saugūs. Antraip sąskaita bet kada gali būti ištuštinta, o nusikaltimo tyrimas, pati suprantate, užtruks. Užtat kolega iš policijos ir sujungė jus su banku, kad kuo greičiau viską sutvarkytume“, – atkakliai dėste ji. Tačiau Agnė numetė ragelį, griebė striukę bei rankinę &nbsp;ir nuskubėjo į už kelių šimtų metrų įsikūrusį miesto policijos komisariatą.Ją pasitikęs pareigūnas patikslino, kad tyrėjas Egidijus P. čia nedirba ir tokio kolegos nė girdėti neteko. O štai apie tokį telefoninį sukčių naudojamą scenarijų, kai apsimetama patikimų tarnybų arba finansų sektoriaus darbuotojais, pareigūnams pranešama gana dažnai. Pasitelkiamas ne tik psichologinis spaudimas, bet ir imituojamas sujungimas su kita įstaiga, klausimo perdavimo duomenų apsaugos ar kitiems ekspertams. &nbsp;Agnė atsiduso lengviau. Pasirodo, visa istorija apie asmeninės informacijos vagystę ne tik buvo pramanas, sukurtas sukčiams radus jos kontaktus įstaigos interneto svetainėje, bet ir galėjo pasibaigti tikra duomenų vagyste.

Apsisaugoti nuo „tyrėjo“ padėjo komisariato kaimynystė

Nuo finansinių sukčių neapsaugoti ne tik privatūs asmenys, bet ir verslo įmonės. Lietuvos įmonių neaplenkia pasaulyje tarp sukčių populiarius sukčiavimo metodas – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių imitavimas. Apgavikai siunčia laiškus apie neva atnaujintus mokėjimo duomenis arbai sąskaitas faktūras, kuriose atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodo savo banko sąskaitą.Ant tokių sukčių kabliuko vos neužkibo vienos nedidelės paslaugų įmonės vadovas Robertas. Jis pasakoja įgyvendinęs nemažos apimties projektą, kurio metu iš skirtingų tiekėjų buvo intensyviai perkamos reikalingos paslaugos ir gaminiai. Per trumpą laiką iš įvairių įmonių atkeliavo nemažai sąskaitų. Verslininkas, kaip ir paprastai, jas priimdavo ir pavedimus atlikdavo pats, buhalteriui tik perduodavo dokumentus reikalingoms ataskaitoms parengti.&nbsp; Elektroniniu paštu atkeliavusias sąskaitas žmogus išsaugodavo į atskirą aplanką, tuomet visas iš eilės apmokėdavo. Pradėdamas apmokėjimą, Robertas nusistebėjo, kad viena avansinė sąskaita atrodo kiek keistai – su klaidomis lietuviškame paskirties tekste. Jis pagalvojo, kad su partneriais susisieks kiek vėliau ir paprašys ją pakoreguoti, kad viskas būtų tvarkinga.„Nuo sukčių mus išgelbėjo tik tai, kad tuo pačiu metu buhalterijai atidaviau visas sąskaitas ataskaitoms parengti. Taip sutapo, kad iš buhalterio skambučio apie netinkamą sąskaitą sulaukiau dar neatlikęs pavedimo – paaiškėjo, kad joje nurodyta ne tas banko sąskaitos numeris, kuris buvo įrašytas mūsų sutartyje su šia įmone. Darkart įsitikinau, kiek svarbus akylumas ir glaudus bendradarbiavimas su kolegomis“, – pasakoja verslininkas.Pamoka – tikrink informacijąPer skubėjimą vos netapęs sukčių auka žmogus sako pasimokęs, kad visas sąskaitas verta patikrinti keletą kartų. Būtina sulyginti duomenis su įrašytais sutartyje, jeigu tokios nesate sudarę – susisiekti su sąskaitą išrašiusiu partneriu telefonu ir pasitikslinti.Verslininkas pripažino, kad apgaulingų sąskaitų ypač dažnai ateina į įmonės el. paštą, kuris skelbiamas internete, tačiau iki minėtojo didelio projekto bėdų nebuvo kilę. Tačiau didesnė nei įprastai darbo apimtis ir skubėjimas nulėmė tai, kad verslininkas vos neapmokėjo netikros, sukčių atsiųstos sąskaitą. Nuo šiol Roberto įmonė sąskaitų siuntimui ir komunikacijai su partneriais naudoja kita el. pašto adresą, kuris nėra skelbiamas viešai ir nurodomas tik tiems partneriams, su kuriais susitariama dėl bendradarbiavimo.Saugumo specialistai pastebi, kad sukčiai savo aukomis neretai pasirenka tuos verslus, kurie siunčia prekes, įsigyja paslaugų iš kitų šalių. Pasitaiko atvejų, kai sukčiai suklastoja sąskaitą faktūrą, nurodydami savo sąskaitos numerį, bei išsiunčia ją suklastoję partnerių el. paštą. Jei perkančioji įmonė neatkreipia dėmesio į pasikeitusį sąskaitos numerį, dažniausiai sąskaita yra apmokama ir pinigai atitenka sukčiams.Todėl geriausia būtų su naujais partneriais susitarti ir dėl tarpusavio komunikacijos, pasikeitus sąskaitos numeriui ar kitokiems duomenims, proceso, kad šią informaciją reikėtų suderinti atskirai, prieš siunčiant apmokėjimo dokumentą, oficialiais kanalais – nereikėtų pasitelkti socialinių tinklų ar pokalbių programėlių.Įmonėje verta įvesti vadinamąjį „keturių akių principą“, kai dokumentus patikrina ir nuo nustatyto dydžio sumos apmokėjimą tvirtina ne vienas, o bent du asmenys, taip sumažinant galimybę suklysti.Eksperto komentaras: „Prevencijai svarbu budrumas ir greitis“Elčin Mamedov, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro taktinio bendradarbiavimo grupės koordinatoriusAtlikus 2021 m. sukčiavimo atvejų analizę buvo nustatyta, kad būtent toks sukčiavimo būdas yra vienas populiariausių ir sudaro trečdalį visos sukčių išviliotos pinigų sumos. Siekiant išvengti sukčių pinklių itin svarbu, jog gavus sąskaitas apmokėjimui neprarastumėte budrumo ir atidžiai tikrintumėte jose pateiktą informaciją. Svarbu atkeipti dėmesį į nurodytus verslo partnerio rekvizitus, sąskaitos numerį bei elektroninio pašto adresą, iš kurio buvo gauta sąskaita. O atlikus apmokėjimą ir suvokus, kad tapote sukčių auka, svarbu kuo greičiau pranešti apie įvykį savo finansų įstaigai bei kreiptis į policiją. &nbsp;

Atidumo stoka tvarkant įmonės pavedimus gali kainuoti

„Laba diena, skambinu iš Jūsų banko, – ragelyje pasigirdo melodingas, bet tvirtas moteriškas balsas. – Ar šiuo metu galite kalbėti? Jūsų sąskaitoje pastebėjome įtartinų operacijų.“ Atsiliepęs 60-metis Arūnas tuo metu darbavosi sode ir labai nustebo – tokių skambučių niekuomet nebuvo sulaukęs, o savo sąskaita naudojosi tik pats ir visuomet labai apdairiai.Tačiau paskambinusi moteris sakė ką kita – esą panašu, kad jo sąskaita bus pasinaudoję piktavaliai. O dėl to Arūnas gali ne tik prarasti pinigus, bet ir sulaukti teisėsaugos įtarimų.„Ką gi dabar daryti? – vyro galvoje iškart ėmė suktis visas minčių spiečius. – Nejaugi būsiu palaikytas nusikaltėliu, nors prie savo sąskaitos net nesu prisijungęs ir naujausius pavedimus esu atlikęs praėjusią savaitę?.. Pirkau kelias prekes interneto parduotuvėje ir atsiskaitinėjau kortele... Gal tai susiję? Kažkokia velniava...“Pašnekovė puolė jį raminti ir pasiūlė, anot jos, prevencinį sprendimą. Jeigu Arūnas pasakytų jai savo prisijungimo kodą ir PIN kodus, ji prisijungsianti prie sąskaitos ir patikrinsianti.&nbsp;Arūnas nuskubėjo į namus akinių ir slaptažodžių generatoriaus.Akimirkai mintyse šmėstelėjo – ar gerai taip atvirauti su nepažįstamąja? „Gal būtų geriau man atvykti į skyrių? Kažkai nesaugiai viskas atrodo“, – sudvejojo jis.&nbsp;Pašnekovė anaiptol nenustebo. „Būtent, nesaugiai. Todėl mes ir stengiamės būti lankstūs ir patys pasirūpiname savo klientais. Neužtruksime nė penkių minučių, o ramybė garantuota ilgam. Man reikės tik prisijungimų, daugiau jokios konfidencialios informacijos“, – aiškino ji.„Diktuokite... 5457... Taip, gerai, jau matau, kas čia nutiko. Kažkoks keistas pavedimas į Kiniją, tuoj jį užblokuosiu. Viskas gerai. Dar reikės antro jūsų patvirtinimo, kad užbaigtume tikrinimą, sakykite PIN kodą. Ačiū, ir antrąjį“, – instrukcijas dėstė moteris. Arūnas susakė visus prašomus duomenis – kelis kartus padiktavo prisijungimo kodus iš generatoriaus. Pašnekovė padėkojo už bendradarbiavimą ir atsisveikino, palinkėjusi geros dienos. Arūnas grįžo prie darbų.Po poros dienų vyras prisėdo prie kompiuterio – ketino susimokėti komunalinius mokesčius. Jo nuostabai, jo banko sąskaita, kurioje, tiksliai žinojo, dar prieš savaitę buvo 4000 eurų, dabar buvo tuščia.Arūnas karštligiškai mąstė: kur galėjo išplaukti pinigai? Juk nieko brangaus nepirko, jokių automatinių nuskaitymų nėra nustatęs... Ir tada prisiminė pokalbį su banko vadybininke prisistačiusia moterimi. Susiradęs jos numerį savo telefone, paskambino juo, tačiau šis buvo išjungtas. Tai vyriškiui sukėlė dar daugiau įtarimų.Arūnas internete susirado savo banko trumpąjį klientų linijos numerį. Banko konsultantė, išklausiusi jo pasakojimą, patarė pasitikrinti išeinančių mokėjimų skyrelį interneto banke. Ten Arūnas pamatė kelis pavedimus, prieš porą dienų iškeliavusius į jam nežinomų asmenų sąskaitas užsienyje. Iš jo paties banko sąskaitos! Tyrimą dėl situacijos pradėjo ir bankas, ir policija. Koks bus rezultatas, prognozuoti nėra lengva, kadangi formaliai Arūnas pats patvirtino atliktus mokėjimus.Lietuvos bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės teigimu, ši pagal realius faktus sukurta istorija atskleidžia, kad telefoninių sukčių sėkmė dažniausiai susijusi su emociniu spaudimu. Banko vadybininke prisistačiusi apgavikė kalbėjo įtikimai ir užtikrintai, gąsdino žmogų lyg iš niekur atsiradusiu pavojumi, dėstė iš pažiūros logiškai skambančius patarimus. Užkluptas kasdienėje situacijoje, jis pritrūko budrumo.Pagrindinis dalykas, kurio nevalia pamiršti – jokios finansų įstaigos darbuotojas, institucijos tarnautojas ar pareigūnas niekuomet neprašys jūsų banko sąskaitos numerio ar prisijungimo prie jos duomenų. Pasakyti prisijungimo kodus nepažįstamam žmogui yra tas pats, kas atiduoti raktus nuo savo būsto smalsiam praeiviui ir nurodyti adresą.Patarimas susidūrusiems su įtartinais skambučiais – nesileisti į pokalbį, padėti ragelį ir patiems pasiskambinti į įstaigą ar instituciją, kurios atstovu prisistatė susisiekęs asmuo, susiradus numerį oficialioje interneto svetainėje.&nbsp;

Kodėl skambino iš „banko“, suprato tik po kelių dienų

Diena biure buvo įprasta. Danutė su kolege Ingrida sutikrino, ar visos praėjusio mėnesio tiekėjų sąskaitos apmokėtos, ar visi vadybininkai pateikė informaciją. Ingrida išėjo anksčiau, o Danutė nutarė suarchyvuoti dokumentus. Pasidariusi dar vieną kavos ji prisėdo prie kompiuterio. O tada į pašto dėžutę įkrito laiškas nuo direktoriaus Vygando, kuris buvo išvykęs atostogauti.&nbsp;Laikrodis rodė po šešių vakaro, todėl jau penkiolika metų bendrovės vyriausiąja buhaltere dirbanti Danutė nesiryžo skambinti šefui. Paprastai jie dėl finansinių reikalų visada susirašydavo elektroniniu paštu ir nekildavo jokių problemų: direktorius visada laukė tikslios informacijos, o Danutė prieš atsakydama visuomet patikrindavo duomenis. Taip pasielgė ir dabar – rūpestingai pasitikrino ir atsakė, kiek lėšų yra įmonės sąskaitoje.Keistas atostogų projektasKitą rytą Vygandas vėl parašė, nurodydamas naujo verslo partnerio sąskaitos numerį, kuriuo reikėjo atlikti 20 000 eurų avansinį pavedimą. Ši suma prekybos srityje dirbančiai įmonei – įprasta. Danutė suformavo ir patvirtino mokėjimą kartu su kitais einamaisiais. Direktoriui parašė, kad pavedimas atliktas. Vygandas mandagiai padėkojo.Penktadienį – dar vienas šefo laiškas. Šįkart jis rašė, kad pavedimas, matyt, nepavyko, arba buvo klaidingai suvesti gavėjo duomenys, gal Danutė galėtų jį pakartoti?.. Buhalterė nustebo. Tiekėjų duomenis ji buvo įpratusi tikrinti kelis kartus.&nbsp;Prisijungė prie įmonės e-bankininkystės – suma nuskaičiuota. Tuomet dar kartą ėmėsi atidžiai skaityti laiškus su nurodymais. Ir pajuto krūtinę stingdant nerimą: elektroninio pašto adresas buvo ne toks, kuriuo naudodavosi direktorius, tačiau ji neatkreipė dėmesio, kad su tikruoju sutampa tik siuntėjo vardas ir pavardė.Skambučio direktoriui Danutė nebeatidėliojo. Paaiškėjo, kad įmonė susidūrė su sukčių ataka. Teko kreiptis į banką ir policiją bei pradėti tyrimą. Pinigus pavyko susigrąžinti. Danutei ir visam kolektyvui ši situacija kainavo nemažai nervų. Išgelbėjo ilgametis įdirbis ir tarpusavio pasitikėjimas, tačiau dabar įmonė įsidiegė griežta mokėjimų tvirtinimo tvarką, kurioje aprašyti ir tokie niuansai, kaip tikrinti mokėjimo prašymus, atliktus po darbo valandų ar atostogų metu, kas ką pavaduoja ir kiek asmenų tvirtina mokėjimo pavedimus.Užčiuopė įprastą tvarkąKadangi aprašytą scenarijų sukčiai pasitelkia bendraudami su verslu, įprastai įmonės, nukentėjusios nuo tokių netikrų vadovų, patiria nemažų nuostolių. Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, sukčiams pavyksta įtikinamai imituoti įmonėse įprastą praktiką.„Darbuotoja tik akimirkai sudvejojo, ar iš tiesų su tokiu klausimu galėtų kreiptis atostogaujantis vadovas. Sukčiui pavyko užčiuopti vidinę virtuvę, nusistovėjusią per ilgus metus – pavedimai buvo atliekami vadovo nurodymu, buvo įprasta juos susiderinti tik vienu kanalu, t. y. elektroniniu laišku, o patvirtinimui pakako vieno asmens elektroninio parašo. Vis dėlto nerašytas taisykles patartume pakeisti labai konkrečia tvirtinimo tvarka, vadinamuoju keturių akių principu, kai kiekvieno pavedimo pagrindą, paskirtį ir duomenis tikrina bent du kompetentingi darbuotojai, o elektroninio parašo teisės taip pat paskirstytos keliems asmenims“, – pataria ji.&nbsp;Netikri vadovai gali manipuliuoti autoritetu, darbuotojų pasitikėjimu bei noru kuo operatyviau ir be nereikalingų klausimų atlikti tai, ko prašo direktorius. Tad aiškios procedūros šiame scenarijuje yra vienas iš efektyviausių priešnuodžių.Eksperto komentaras: „Tvarka svarbesnė už skubėjimą“Elčin Mamedov, Pinigu plovimo prevencijos kompetencijų centro taktinio bendradarbiavimo grupės koordinatoriusSiekdami išvilioti pinigus šiuo būdu, sukčiai kruopščiai pasiruošia. Pirmiausia viešojoje erdvėje ieško įmonių vadovų pavardžių, jų el. pašto adresų ir darbuotojų vardų, darbo funkcijų ir kitos su įmone susijusios informacijos. Sukčiams susiradus reikiamą informaciją, jie pradeda veikti, apsimeta esantys įmonės vadovais. Siųsdami laiškus ar skambindami įmonės darbuotojams juos skubina ir liepia jiems atlikti pinigines operacijas. &nbsp;Pastaruoju metu šis sukčiavimo būdas nėra fiksuojamas itin dažnai. Vis dėlto, užkibus ant sukčių kabliuko finansinė žala įmonei padaroma labai didelė, išviliojamos reikšmingos pinigų sumos. Remiantis 2021 m. atlikta analize, juridiniai asmenys buvo atsparūs visoms sukčiavimo formoms, išskyrus susirašinėjimo el. paštu perėmimą ir netikro įmonės vadovo schemą. Siekdamos apsisaugoti, įmonėse bei institucijos turi nusistatyti aiškias mokėjimo vykdymo taisykles bei į jas įtraukti keletą įmonės darbuotojų. &nbsp;Gavus laišką iš tariamo įmonės vadovo, dažnu atveju darbuotojas yra raginamas kuo skubiau atlikti mokėjimą, todėl rekomenduojame neskubėti, pasitarti su kolega ar susisiekti su pačiu įmonės vadovu. Atlikus apmokėjimą ir suvokus, kad tapote sukčių auka, svarbu kuo greičiau pranešti savo finansų įstaigai bei kreiptis į policija.

Netikram šefui gali sutrukdyti geležinė tvarka

Romantiniu sukčiavimu užsiimantys nusikaltėliai savo aukas medžioja įvairiose pažinčių ir bendravimo programėlėse, socialiniuose tinkluose. Viename iš jų ant sukčių kabliuko užkliuvo ir 70 metų perkopusi vilnietė Birutė – virtualių ilgapirščių taikomos schemos tokios paveikios, kad nuo jų kartais neapsaugo net didžiulė gyvenimiška patirtis.Senjorė patikėjo, kad ji bendrauja su Sirijoje tarnaujančiu amerikiečiu kariškiu Džonu: šitaip prisistatęs asmuo Birutę užkalbino pažinčių programėlėje. Moteris joje užsiregistravo pramogai – kompiuteriu naudojosi jau seniai, internete skaitydavo naujienas, bendraudavo su užsienyje gyvenančiais vaikais, mokėdavo mokesčius. Patirtis – kuo geriausia. Kodėl gi nepabandžius dar vienos naujovės?Nekėlė įtarimųPažintis, atrodė, taip pat žadėjo tik pačius geriausius įspūdžius. Naujasis bičiulis noriai dalijosi savo gyvenimo detalėmis – pasakojo esąs 56-erių, jau tarnybos veteranas, greit esą laukia pensija, o svečioje šalyje vienam labai ilgu. Žinutes rašė išsivertęs į lietuvių kalbą per vertimo programą.Džonas šiltai dėkojo Birutei už pasakojimus apie jos kasdienybę, gyrė optimizmą ir nuoširdumą, sakė, kad būtent to pasigesdavo santykiuose su moterimis. Širdies ir proto branda esą daug vertingesnė už laikiną jaunystės žavesį. Apie 50 metų santuokoje gyvenanti moteris šypsojosi, skaitydama dosnius komplimentus. Savo sutuoktiniui apie pažintį nepasakojo – kam erzinti, juolab kas viskas vyksta internete.Vis dėlto pabrėžtina šiluma Birutę „nuginklavo“ taip, kad ji pamiršo sau būdingą atsargumą ir be dvejonių atliko pavedimus, Džonui atsargiai paprašius pervesti pinigų neva sumokėti muitinės mokesčiams už jai siunčiamą dovaną. Jeigu, žinoma, tai jos neapsunkintų... Moteris buvo pasirengusi atiduoti ir šeimos santaupas. Ji atliko kelis pavedimus į susirašinėjimo draugo nurodytą sąskaitą užsienio banke, kurių bendra suma siekė 10 tūkst. eurų. Negi daug, kai dovanų atkeliauja vėrinys su deimantais? Juk būtent taip rašė iškalbusis gerbėjas...Įsikišo bankasBanko padalinyje kelissyk mokėjimų pavedimus į užsienį atlikusios moters elgesys pasirodė neįprastas – darbuotojai paprastai atpažįsta netipinę klientų elgseną, todėl šiuo atveju ėmė domėtis detaliau. Į situaciją įsitraukus saugumo specialistams, pavyko išsaugoti 10 tūkst. eurų siekusią sumą: 3 tūkst. eurų dydžio pervedimą pavyko sustabdyti, o 7 tūkst. eurų jau pervestų pinigų buvo sugrąžinti iš gavėjo banko.Šios istorijos, kuri sukurta pagal tikrus faktus, herojė atsipirko stresu. Tačiau galimi ir kur kas didesni praradimai. Kol lėšos neįskaitytos į gavėjo sąskaitą ar pavedimas neišsiųstas iš banko, tarptautinius pervedimus įmanoma atšaukti, primena Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė. Todėl labai svarbu, kad klientai patys nedelstų kreiptis į banką.„Tačiau neretai, net ir supratę, kad pinigus pervedė sukčiams, klientai nedrįsta apie tai pranešti. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyventojai nenori pripažinti, jog yra apgaudinėjami, ir nekreipia dėmesio į banko darbuotojų ar policijos perspėjimus“, – akcentuoja E. Čipkutė. &nbsp;