Nors visuomenė jau nemažai žino apie sukčiavimą ir jo mastą, tačiau piktavaliai išranda vis naujų, sunkiau atpažįstamų apgaulės metodų. Kai kuriais iš jų pričiumpami net ir palyginti atsargūs asmenys, kurie jau žino, kad atidarinėti įvairiais kanalais siunčiamų įtartinų nuorodų – nevalia. Bet jei gaunamas pranešimas apie neapmokėtą komunalinę paslaugą?..„Mūsų nariai nuolat stebi ir analizuoja sukčių elgseną, tad galime patvirtinti, kad vasarą sukčiams tikras darbymetis – žmonės labiau atsipalaidavę, daugiau keliauja, padaugėja mokėjimų už skrydžių bilietus, apgyvendinimo įstaigų paslaugas, ir visame šiame smagiame kontekste savo juodąsias nišas susiranda nusikaltėliai, siekiantys išvilioti žmonių pinigus ar konfidencialius duomenis. Raginame neprarasti budrumo nė vieną akimirką – yra pavyzdžių, kai į sukčių pinkles įkliūva ir skaitmeniniu atžvilgiu išsilavinę žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Apsisaugoti nuo šių atakų gali padėti nuolatinis atidumas, kritiškas bet kokių gaunamų pranešimų vertinimas ir dėmesys viešai skelbiamai informacijai apie sukčiavimo būdus“, – pabrėžia Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.Lietuvos bankų asociacijos nariai atkreipia dėmesį į naujas piktavalių veikimo schemas. Štai keletas iš jų.Hidrauliniai bandymai ar sukčių ataka?Daugelis gyventojų jau yra susidūrę ir atpažįsta melagingus laiškus ar SMS žinutes, kurias sukčiai siunčia apsimesdami valstybinėmis, paslaugų įmonėmis ir ragina neva susimokėti už komunalines paslaugas. Tačiau sukčiai ėmė gilinti „specializaciją“ ir nusitaikė į gyventojus, kurių namuose dėl hidraulinių vamzdynų bandymų atjungiamas karštas vanduo.Gyventojus, kurių namuose planuojama reguliariems hidrauliniams bandymams išjungti karšto vandens tiekimą, piktavaliai nesunkiai atrenka oficialiose svetainėse, kuriose pranešama apie numatomus darbus. Socialiniuose tinkluose atradę ir asmeninius duomenis, sukčiai žmonėms išsiuntinėja pranešimus su nuorodomis į apmokėjimą ir informacija, kad dėl pradelsto mokėjimo gyventojui atjungiamas karštas vanduo.Nepasitikrinę informacijos oficialioje paslaugų tiekėjo svetainėje apie vykdomus darbus, gyventojai įkliūva į pinkles ir „apmoka“ sąskaitą, tiksliau, papildo sukčių pinigines.Ekspertai pabrėžia: nei bankai, nei valstybinės įstaigos niekada nesiunčia pranešimų su prisijungimo nuorodomis. Tai – pirmas požymis, kad informacija melaginga. Be to, sukčiai spaudžia gyventojus veiksmą atlikti skubiai – tai irgi turi kelti įtarimą. Atsidūrus tokio sukčiavimo taikinyje ir išvengus apgaulės, rekomenduojama apie tai pranešti įstaigai, kurios vardu siunčiami melagingi pranešimai, ir policijai. Taip &nbsp;kitiems žmonėms padėtume išvengti piktavališkų atakų.Pigesni skrydžių bilietai: tai gali būti ir spąstaiPlanuodami vasaros keliones, apdairūs atostogautojai stengiasi paieškoti patrauklesnių oro linijų pasiūlymų. Finansinio raštingumo atžvilgiu, tai išmintingas elgesys – sutaupyti išties galima. Tačiau tai, kaip veikia įvairios skrydžių bilietų pardavimo platformos, jau tapo gardžiu kąsniu sukčiams.Nusikaltėliai, perpratę tiek tokių platformų veikimo būdą, tiek žmonių elgesį, imasi savo veiksmų – sukuria ypač tikroviškas pigių skrydžių svetaines, jas reklamuoja paieškos sistemose, socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu ir siūlo didžiules nuolaidas. Netikros skrydžių svetainės itin pavojingos, kadangi pirkdami lėktuvų bilietus žmonės įpratę pateikti pačius asmeniškiausius duomenis – jie gali būti nutekinti. Taigi, pigių bilietų paieškos gali baigtis apgaule ir pavogtais duomenimis.Įsigijus lėktuvo bilietus netikrose svetainėse taip pat sulaukiama prašymų koreguoti užsakymą, keisti duomenis, pavyzdžiui, sumokėti papildomai, pakeisti vardą – kitaip skrydis neva bus atšauktas. Tačiau skrydis net ir neegzistavo, o piktadariai, gavę pinigus, išnyksta.Su kelionėmis susiję ir suklastoti skelbimai „Booking“ ar „Airbnb“ platformose, kai gyventojai įtikinami už paslaugas atsiskaityti ne per oficialias platformas, o už jų ribų. Jei nakvynės pardavėjas paprašo už rezervaciją sumokėti tiesiogiai arba internetu pateikti kredito kortelės duomenis, griežtai perspėjama to nedaryti – svarbią asmeninę informaciją įprasta pateikti tik atvykus, o rezervaciją apmokėti paslaugos svetainėje, ne savininkui į rankas. &nbsp;Didelė sukčių koncentracija socialiniuose tinkluoseVienas naujesnių sukčiavimo metodų – atvejai, kai gyventojai sulaukia skambučio iš neva „Google“, „Meta“, bankų arba policijos atstovų, kurių metu išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys. Juos gavę ir kliento vardu prie interneto banko prisijungę sukčiai gali matyti ir kliento mokėjimo kortelės PIN kodą. Toliau su asmeniu bendraujama programėlėje „WhatsApp“, kur sukčiai sukuria suklastotą kredito įstaigos profilį – naudoja pavadinimą, kredito įstaigos logotipą ar netgi atsiunčia melagingą kredito įstaigos valdybos narių vardu pasirašytą raštą, kuriame informuoja apie neva nesaugią sąskaitą ir praneša, kad klientas tapo sukčiavimo auka. Tokio pokalbio motyvas – išvilioti ir gauti kliento mokėjimo kortelę, kurią, sukčių sėkmės atveju, gyventojai patys atiduoda atvažiuojantiems kurjeriams.Kai kurios kredito įstaigos fiksuoja, kad net 61 proc. sukčiavimo atvejų prasideda „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose, tad itin budriems reikėtų būti leidžiant laiką ir bendraujant „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“ platformose.&nbsp; Taip pat išskiriama ir „Facebook“ skiltis „Marketplace“, kurioje itin dažnai talpinami fiktyvūs parduodamų daiktų skelbimai prašant išankstinio apmokėjimo.Tokios istorijos aiškiai parodo, kad sukčiai seka tendencijas ir aktualijas, įvairių įmonių, valstybinių įstaigų veiklą ir ieško nišų, kurios leistų apgauti kuo daugiau žmonių. Jų naudojamos schemos sudėtingėja, todėl kritinis mąstymas ir griežta socialinių tinklų higiena turi tapti žmogaus palydovu kiekviename žingsnyje. Būtina prisiminti, kad duomenų apie prisijungimus prie interneto banko, PIN kodų negalima perduoti niekam. Bankai, kredito unijos ir policija tokios informacijos iš gyventojų neprašo niekada.Lietuvos bankų asociacija ragina gyventojus, patyrusius sukčių atakas, informuoti policiją. Anonimiškai informacija apie sukčių naudojamus metodus galima pasidalinti el. paštu&nbsp;<a href="mailto:atpazink@atpazinksukciu.lt">atpazink@atpazinksukciu.lt</a>. Išmokti atpažinti sukčius padės interneto svetainė&nbsp;<a href="http://www.atpazinksukciu.lt/">www.atpazinksukciu.lt</a>. &nbsp;&nbsp;

Nuo melagysčių apie vandens tiekimą iki medžioklių interneto platformose – sukčių įžūlumui ribų nėra

Agnės, kultūros įstaigos vadovės, dienotvarkėje darbas vijo darbą – paskelbtas naujas kvietimas teikti projektus, tad reikėjo skirti daug laiko planų derinimui su partneriais. Popiet, regis, turėjo būti kiek ramiau, tačiau moters darbo telefonas ir vėl suskambo. Tik šįkart kalba ėjo visai ne apie kultūrą – vyriškis prisistatė policijos atstovu.Pašnekovas kalbėjo oficialiai. Pasitikslino, ar tikrai kalba su Agne? Nurodė ir jos pavardę, ir darbovietę. Pats prisistatė jos mieste veikiančio policijos komisariato tyrėju Egidijumi P.Jis pasiteiravo, ar Agnė pažįstanti Živilę K. (nurodė ir pavardę). Agnė susimąstė – bendrauti tenka su tikrai daug žmonių, tačiau Živilės K. neprisimena sutikusi... Pašnekovas informavo, kad Živilė K. yra sulaikyta ir tarp jos daiktų rasti Agnės dokumentai: tapatybės kortelė, banko kortelės.Žinios pritrenkta Agnė žvilgtelėjo į spintelę – rankinė vietoje, lygiai ten, kur pasidėjo grįžusi iš pietų pertraukos, piniginėje taip pat nieko netrūksta. „Man atrodo, jūs klystate, mano dokumentai visi vietoje“, – tarė ji.&nbsp;Pašnekovas nė kiek nenustebo. „Viskas tvarkoje, gali būti. Dirbate su žmonėmis, teisingai supratau? Žinote, tikrai daug ko pasitaiko, panašu, kad Živilė kažkokiu būdu buvo gavo jūsų asmeninius duomenis ir suklastojo dokumentus. Patarčiau patikrinti visas svarbias sritis, kur reikalingas asmens tapatybės nustatymas... Ar rytoj 10 val. galėtumėte atvykti į komisariatą? Viską detaliai aptartume“, – kalbėjo Egidijus P.Agnė pajuto vis stiprėjantį nerimą. Nejaugi tai tikrai įmanoma? Gal kada iš tiesų buvo palikusi asmeninius daiktus be priežiūros? Kažkada buvo pametusi mokėjimo kortelę, iškart užblokavo, bet ką gali žinoti... Atmintyje sijojo pamirštas dienas ir situacijas, o tuo metu pašnekovas tęsė – saugumo sumetimais jis rekomenduotų Agnei kuo greičiau užsiblokuoti banko sąskaitą. Gyventojos patogumui jis tuoj pat sujungsiąs ją su banko specialistu, atsakingu už asmens duomenų taisyklių pažeidimus.Ragelyje, kaip įprasta skambinant į įstaigas, suskambo muzika, malonus balsas pranešė, kad netrukus galima bus kalbėti su banko specialistu. Gana greitai atsiliepė maloni moteris. Ji pasakė žinanti Agnės situaciją, tyrėjas jau informavęs, kad ši susisieks...&nbsp;Pašnekovė pradėjo klausinėti, ar savo prisijungimo duomenimis Agnė naudojasi tik pati? Galbūt kartais, tarkime, palieka savo telefoną šeimos nariams, kai, pavyzdžiui, reikia už ką nors sumokėti?..&nbsp;Šie klausimai Agnei pasirodė kiek keistoki, tačiau, kita vertus, ir situacija neįprasta... Ne, prisijungimo duomenimis ji tikrai su niekuo nesidalinusi. Puiku, pagyrė pašnekovė, tuomet dabar patikrinsime, ar sąskaita tvarkoje. „Prisimenate, kiek joje turite pinigų? Prašau diktuoti prisijungimo kodą, – kalbėjo ji. – Turime tai padaryti kuo greičiau, nes, pavogus jūsų duomenis, pinigų galite netekti bet kuriuo momentu...“Agnė buvo bepradedanti diktuoti skaitmenis, ir tada jai toptelėjo – juk bankas niekuomet tokių duomenų neprašo! Ne vieną kartą buvo skaičiusi tokius perspėjimus! „Žinote, ar verčiau pirmiausia išsiaiškinsiu su policija, – tarė ji. – Komisariatas yra šalia mano darbovietės, bus paprasčiau. Ir tuomet vėl jums pasiskambinsiu.“&nbsp;Pašnekovė nesutriko. „Ne, ne, tik nepadėkite ragelio. Žinoma, būtinai turite išsiaiškinti su policija. Tačiau dabar svarbi kiekviena sekundė. Pasakykite man prisijungimo kodą, ir jūsų pinigai bus saugūs. Antraip sąskaita bet kada gali būti ištuštinta, o nusikaltimo tyrimas, pati suprantate, užtruks. Užtat kolega iš policijos ir sujungė jus su banku, kad kuo greičiau viską sutvarkytume“, – atkakliai dėste ji. Tačiau Agnė numetė ragelį, griebė striukę bei rankinę &nbsp;ir nuskubėjo į už kelių šimtų metrų įsikūrusį miesto policijos komisariatą.Ją pasitikęs pareigūnas patikslino, kad tyrėjas Egidijus P. čia nedirba ir tokio kolegos nė girdėti neteko. O štai apie tokį telefoninį sukčių naudojamą scenarijų, kai apsimetama patikimų tarnybų arba finansų sektoriaus darbuotojais, pareigūnams pranešama gana dažnai. Pasitelkiamas ne tik psichologinis spaudimas, bet ir imituojamas sujungimas su kita įstaiga, klausimo perdavimo duomenų apsaugos ar kitiems ekspertams. &nbsp;Agnė atsiduso lengviau. Pasirodo, visa istorija apie asmeninės informacijos vagystę ne tik buvo pramanas, sukurtas sukčiams radus jos kontaktus įstaigos interneto svetainėje, bet ir galėjo pasibaigti tikra duomenų vagyste.