Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas&nbsp;<a href="https://www.youtube.com/watch?v=kNu3btVlENo">išanalizavo</a>&nbsp;keisčiausius būdus ir schemas, kuriomis sukčiai bando užsidirbti pinigų visame pasaulyje.&nbsp;„Net ir neįtikinamiausius scenarijus, kuriuos išanalizavome tinklalaidėje, vienijo vienas dalykas – visuomet atsirasdavo žmogus, kuris patikėdavo nusikaltėliu ir prarasdavo pinigus. Kai kurios istorijos skamba netgi absurdiškai ir būtent tai geriausiai iliustruoja, kiek manipuliacijų naudoja sukčiai ir kaip sprendimus priima žmogus, įviliotas į nusikaltėlio pinkles“, - sako „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas.Netikėtas Holivudo aktoriaus dėmesysVienos populiariausių pasaulyje yra romantinės apgavystės. Dažniausia tokių apgaulių schema yra auką suvilioti netikru socialinių tinklų profiliu ir emocingomis žinutėmis. Vogta nuotrauka, išgalvotas vardas ir už širdies griebianti istorija auką įtraukia į ilgalaikį romaną, kuris galiausiai virsta košmaru.Vieniša mama JAV Kentukio valstijoje daugiau nei metus manė mezganti rimtus santykius su populiaraus serialo „Stranger things“ aktoriumi. Moteris taip patikėjo sukčiaus žinutėmis socialiniuose tinkluose, kad dėl tariamo romano netgi nusprendė išsiskirti su savo vyru. Atsitokėti nuo meilės kerų jai padėjo tik ištuštėjusi piniginė – moteris nusikaltėliui pervedė daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių. Daugiausiai lėšų sukčiui moteris patikėjo pirkdama dovanų kuponus, kuriuos jis perparduodavo kitiems asmenims.Tuo metu Japonijoje gyvenanti 65-erių metų moteris savo pinigus patikėjo tariamam Rusijos astronautui, kuris ją įtikino esantis kosmose ir neturintis pinigų grįžti į Žemę.Panašių istorijų užfiksuojama ir Lietuvoje. Praėjusiais metais garsiu krepšininku socialiniuose tinkluose apsimetęs vyras iš lietuvaičių išviliojo didžiules sumas pinigų, iš vienos moters – net 10 tūkst. eurų. Kita panevėžietė apie 3 tūkst. eurų pervedė JAV karininku socialiniuose tinkluose prisistačiusiam asmeniui.„Romantinės apgavystės pavojingos ne tik todėl, kad jos trunka ilgai ir dažniausiai baigiasi finansiniais nuostoliais. Sukčiai savo taikinį pasirenka gerai išanalizavę socialiniuose tinkluose prieinamą informaciją, renkasi įvairaus amžiaus žmones, ieškančius antros pusės ar draugų. Todėl po tokios apgavystės žmogus praranda ne tik pinigus, bet susiduria ir su rimtais emociniais sukrėtimais. Labai svarbu apie šį metodą kalbėtis su savo artimaisiais, ypač tais, kuriems gali trūkti bendravimo. Tai ypač aktualu šventiniu laikotarpiu“, - sako informacinę kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“ įgyvendinančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.Ir be dovanų, ir be pinigųSukčiai mėgsta įsisukti ir į elektroninės prekybos verslą. Prieš šventes aktyviai kuriamos netikros internetinės parduotuvės bei netikri prekių skelbimai specialiose platformose, socialiniuose tinkluose.Tokia schema ypač aktuali kalėdiniu laikotarpiu, kai visame pasaulyje gyventojai daugiau laiko praleidžia ieškodami dovanų internetinėse parduotuvėse.„Neapsigaukite pamatę neįtikėtinai gerą pasiūlymą, net jei patys suvedėte norimos prekės pavadinimą į paieškų sistemą. Nusikaltėliai išnaudoja įvairias reklamos priemones ir vietoje nuorodos į patikimą elektroninę parduotuvę savo aukai pateikia padirbtą. Mokėjimo kortelės duomenis suvedus suklastotoje interneto svetainėje galite likti ir be pinigų, ir be dovanų“, - sako A. Gutauskas.Atidžiai vertinkite ir trumposiomis žinutėmis gaunamą informaciją. Sukčiai mėgsta apsimesti siuntų tarnybomis, grasina tariamomis baudomis ar papildomais mokesčiais.A.Gutauskas tinklalaidėje pasidalino ir asmenine istorija, kai pats apsipirko interneto parduotuvėje, įsigytas kelnes gavo, tačiau vėliau pamatė, kad nuo jo sąskaitos nuskaičiuota apie 300 svarų sterlingų. Prarastus pinigus pavyko susigrąžinti apie tai informavus banką, tačiau dabar A.Gutauskas pataria apsipirkinėti tik gerai žinomose interneto parduotuvėse, taip pat tokiose, kurios naudoja patikimas atsiskaitymo platformas.Visą laidą apie populiariausius apgaulės būdus Lietuvoje ir pasaulyje galima pamatyti čia:&nbsp;<a href="https://bit.ly/3RxaVSR?fbclid=IwAR3Iq7fuz3NJPx0XheVG3vgh4ZT2jqmXaZvAd0cB1T6Qpor1-2_0Hup-tW8">https://bit.ly/3RxaVSR</a>.Ši tinklalaidė yra Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos policija įgyvendinamos kampanijos „Atpažink/Apsisaugok“ dalis. Ja siekiama visuomenę supažindinti su sukčiavimo bruožais, kad apie juos žinotų kiekvienas, o susidūręs su panašia situacija – išmanytų, kaip elgtis.Kviečiame dalintis savo patirtimi, kad apie sukčių naudojamus metodus žinotų kuo daugiau žmonių. Apie patirtus sukčiavimo būdus praneškite el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas skelbsime svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

Populiariausios sukčių apgaulės Lietuvoje ir pasaulyje

Viena po kitos per Lietuvą ritasi skirtingos sukčiavimų bangos – dangstomasi įvairių įstaigų pavadinimais, žmones bandoma skubiai išgąsdinti ar nudžiuginti, mėginama pasinaudoti patiklumu, emociniu pažeidžiamumu ir taip išvilioti pinigus. Raginame neprarasti budrumo bei kritinio mąstymo ir neužkibti ant piktavalių kabliuko.&nbsp;Siekdami padėti jums suprasti, kokias gudrybes naudoja sukčiai, aktorius Mantas Stonkus ir visuomenininkas &nbsp;Algis Ramanauskas specialioje tinklalaidėje papasakojo apie asmeninius susidūrimus su piktavaliais bei patys „pasimatavo“ sukčių vaidmenį – mėgino apgauti gyventojus, pasinaudodami nusikaltėlių naudojamomis schemomis. Kaip jiems sekėsi, galite pamatyti čia: <a href="https://bit.ly/40XDbB3">https://bit.ly/40XDbB3</a>Abu žinomi vyrai po socialinio eksperimento filmavimo pripažino, kad mėginimas įsijausti į finansinių sukčių rolę kėlė nemažą diskomfortą ir džiaugėsi, kad tik keletas skambučių sulaukusių žmonių pakliuvo į „sukčių“ pinkles.&nbsp;Ši tinklalaidė atskleidžia, kokie bruožai gali padėti atpažinti telefoninį sukčių. Kviečiame jus skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai: domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, nuolat įspėti vyresnius artimuosius ir su jais dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių.&nbsp;Apie pastebėtus naujus sukčiavimo būdus praneškite el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas skelbsime svetainėje <a href="www.atpazinksukciu.lt">www.atpazinksukciu.lt</a> ir apie naujus sukčiavimo metodus informuosime daugiau žmonių.Primename, kad finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis.Jeigu vis tik kilo įtarimas, kad pinigus ar asmeninę informaciją perdavėte sukčiams, nedelsiant kreipkitės į savo kredito įstaigą ir į policiją.

M. Stonkus ir A. Ramanauskas pasimatavo sukčių rolę

Agnės, kultūros įstaigos vadovės, dienotvarkėje darbas vijo darbą – paskelbtas naujas kvietimas teikti projektus, tad reikėjo skirti daug laiko planų derinimui su partneriais. Popiet, regis, turėjo būti kiek ramiau, tačiau moters darbo telefonas ir vėl suskambo. Tik šįkart kalba ėjo visai ne apie kultūrą – vyriškis prisistatė policijos atstovu.Pašnekovas kalbėjo oficialiai. Pasitikslino, ar tikrai kalba su Agne? Nurodė ir jos pavardę, ir darbovietę. Pats prisistatė jos mieste veikiančio policijos komisariato tyrėju Egidijumi P.Jis pasiteiravo, ar Agnė pažįstanti Živilę K. (nurodė ir pavardę). Agnė susimąstė – bendrauti tenka su tikrai daug žmonių, tačiau Živilės K. neprisimena sutikusi... Pašnekovas informavo, kad Živilė K. yra sulaikyta ir tarp jos daiktų rasti Agnės dokumentai: tapatybės kortelė, banko kortelės.Žinios pritrenkta Agnė žvilgtelėjo į spintelę – rankinė vietoje, lygiai ten, kur pasidėjo grįžusi iš pietų pertraukos, piniginėje taip pat nieko netrūksta. „Man atrodo, jūs klystate, mano dokumentai visi vietoje“, – tarė ji.&nbsp;Pašnekovas nė kiek nenustebo. „Viskas tvarkoje, gali būti. Dirbate su žmonėmis, teisingai supratau? Žinote, tikrai daug ko pasitaiko, panašu, kad Živilė kažkokiu būdu buvo gavo jūsų asmeninius duomenis ir suklastojo dokumentus. Patarčiau patikrinti visas svarbias sritis, kur reikalingas asmens tapatybės nustatymas... Ar rytoj 10 val. galėtumėte atvykti į komisariatą? Viską detaliai aptartume“, – kalbėjo Egidijus P.Agnė pajuto vis stiprėjantį nerimą. Nejaugi tai tikrai įmanoma? Gal kada iš tiesų buvo palikusi asmeninius daiktus be priežiūros? Kažkada buvo pametusi mokėjimo kortelę, iškart užblokavo, bet ką gali žinoti... Atmintyje sijojo pamirštas dienas ir situacijas, o tuo metu pašnekovas tęsė – saugumo sumetimais jis rekomenduotų Agnei kuo greičiau užsiblokuoti banko sąskaitą. Gyventojos patogumui jis tuoj pat sujungsiąs ją su banko specialistu, atsakingu už asmens duomenų taisyklių pažeidimus.Ragelyje, kaip įprasta skambinant į įstaigas, suskambo muzika, malonus balsas pranešė, kad netrukus galima bus kalbėti su banko specialistu. Gana greitai atsiliepė maloni moteris. Ji pasakė žinanti Agnės situaciją, tyrėjas jau informavęs, kad ši susisieks...&nbsp;Pašnekovė pradėjo klausinėti, ar savo prisijungimo duomenimis Agnė naudojasi tik pati? Galbūt kartais, tarkime, palieka savo telefoną šeimos nariams, kai, pavyzdžiui, reikia už ką nors sumokėti?..&nbsp;Šie klausimai Agnei pasirodė kiek keistoki, tačiau, kita vertus, ir situacija neįprasta... Ne, prisijungimo duomenimis ji tikrai su niekuo nesidalinusi. Puiku, pagyrė pašnekovė, tuomet dabar patikrinsime, ar sąskaita tvarkoje. „Prisimenate, kiek joje turite pinigų? Prašau diktuoti prisijungimo kodą, – kalbėjo ji. – Turime tai padaryti kuo greičiau, nes, pavogus jūsų duomenis, pinigų galite netekti bet kuriuo momentu...“Agnė buvo bepradedanti diktuoti skaitmenis, ir tada jai toptelėjo – juk bankas niekuomet tokių duomenų neprašo! Ne vieną kartą buvo skaičiusi tokius perspėjimus! „Žinote, ar verčiau pirmiausia išsiaiškinsiu su policija, – tarė ji. – Komisariatas yra šalia mano darbovietės, bus paprasčiau. Ir tuomet vėl jums pasiskambinsiu.“&nbsp;Pašnekovė nesutriko. „Ne, ne, tik nepadėkite ragelio. Žinoma, būtinai turite išsiaiškinti su policija. Tačiau dabar svarbi kiekviena sekundė. Pasakykite man prisijungimo kodą, ir jūsų pinigai bus saugūs. Antraip sąskaita bet kada gali būti ištuštinta, o nusikaltimo tyrimas, pati suprantate, užtruks. Užtat kolega iš policijos ir sujungė jus su banku, kad kuo greičiau viską sutvarkytume“, – atkakliai dėste ji. Tačiau Agnė numetė ragelį, griebė striukę bei rankinę &nbsp;ir nuskubėjo į už kelių šimtų metrų įsikūrusį miesto policijos komisariatą.Ją pasitikęs pareigūnas patikslino, kad tyrėjas Egidijus P. čia nedirba ir tokio kolegos nė girdėti neteko. O štai apie tokį telefoninį sukčių naudojamą scenarijų, kai apsimetama patikimų tarnybų arba finansų sektoriaus darbuotojais, pareigūnams pranešama gana dažnai. Pasitelkiamas ne tik psichologinis spaudimas, bet ir imituojamas sujungimas su kita įstaiga, klausimo perdavimo duomenų apsaugos ar kitiems ekspertams. &nbsp;Agnė atsiduso lengviau. Pasirodo, visa istorija apie asmeninės informacijos vagystę ne tik buvo pramanas, sukurtas sukčiams radus jos kontaktus įstaigos interneto svetainėje, bet ir galėjo pasibaigti tikra duomenų vagyste.