Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas&nbsp;<a href="https://www.youtube.com/watch?v=kNu3btVlENo">išanalizavo</a>&nbsp;keisčiausius būdus ir schemas, kuriomis sukčiai bando užsidirbti pinigų visame pasaulyje.&nbsp;„Net ir neįtikinamiausius scenarijus, kuriuos išanalizavome tinklalaidėje, vienijo vienas dalykas – visuomet atsirasdavo žmogus, kuris patikėdavo nusikaltėliu ir prarasdavo pinigus. Kai kurios istorijos skamba netgi absurdiškai ir būtent tai geriausiai iliustruoja, kiek manipuliacijų naudoja sukčiai ir kaip sprendimus priima žmogus, įviliotas į nusikaltėlio pinkles“, - sako „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas.Netikėtas Holivudo aktoriaus dėmesysVienos populiariausių pasaulyje yra romantinės apgavystės. Dažniausia tokių apgaulių schema yra auką suvilioti netikru socialinių tinklų profiliu ir emocingomis žinutėmis. Vogta nuotrauka, išgalvotas vardas ir už širdies griebianti istorija auką įtraukia į ilgalaikį romaną, kuris galiausiai virsta košmaru.Vieniša mama JAV Kentukio valstijoje daugiau nei metus manė mezganti rimtus santykius su populiaraus serialo „Stranger things“ aktoriumi. Moteris taip patikėjo sukčiaus žinutėmis socialiniuose tinkluose, kad dėl tariamo romano netgi nusprendė išsiskirti su savo vyru. Atsitokėti nuo meilės kerų jai padėjo tik ištuštėjusi piniginė – moteris nusikaltėliui pervedė daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių. Daugiausiai lėšų sukčiui moteris patikėjo pirkdama dovanų kuponus, kuriuos jis perparduodavo kitiems asmenims.Tuo metu Japonijoje gyvenanti 65-erių metų moteris savo pinigus patikėjo tariamam Rusijos astronautui, kuris ją įtikino esantis kosmose ir neturintis pinigų grįžti į Žemę.Panašių istorijų užfiksuojama ir Lietuvoje. Praėjusiais metais garsiu krepšininku socialiniuose tinkluose apsimetęs vyras iš lietuvaičių išviliojo didžiules sumas pinigų, iš vienos moters – net 10 tūkst. eurų. Kita panevėžietė apie 3 tūkst. eurų pervedė JAV karininku socialiniuose tinkluose prisistačiusiam asmeniui.„Romantinės apgavystės pavojingos ne tik todėl, kad jos trunka ilgai ir dažniausiai baigiasi finansiniais nuostoliais. Sukčiai savo taikinį pasirenka gerai išanalizavę socialiniuose tinkluose prieinamą informaciją, renkasi įvairaus amžiaus žmones, ieškančius antros pusės ar draugų. Todėl po tokios apgavystės žmogus praranda ne tik pinigus, bet susiduria ir su rimtais emociniais sukrėtimais. Labai svarbu apie šį metodą kalbėtis su savo artimaisiais, ypač tais, kuriems gali trūkti bendravimo. Tai ypač aktualu šventiniu laikotarpiu“, - sako informacinę kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“ įgyvendinančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.Ir be dovanų, ir be pinigųSukčiai mėgsta įsisukti ir į elektroninės prekybos verslą. Prieš šventes aktyviai kuriamos netikros internetinės parduotuvės bei netikri prekių skelbimai specialiose platformose, socialiniuose tinkluose.Tokia schema ypač aktuali kalėdiniu laikotarpiu, kai visame pasaulyje gyventojai daugiau laiko praleidžia ieškodami dovanų internetinėse parduotuvėse.„Neapsigaukite pamatę neįtikėtinai gerą pasiūlymą, net jei patys suvedėte norimos prekės pavadinimą į paieškų sistemą. Nusikaltėliai išnaudoja įvairias reklamos priemones ir vietoje nuorodos į patikimą elektroninę parduotuvę savo aukai pateikia padirbtą. Mokėjimo kortelės duomenis suvedus suklastotoje interneto svetainėje galite likti ir be pinigų, ir be dovanų“, - sako A. Gutauskas.Atidžiai vertinkite ir trumposiomis žinutėmis gaunamą informaciją. Sukčiai mėgsta apsimesti siuntų tarnybomis, grasina tariamomis baudomis ar papildomais mokesčiais.A.Gutauskas tinklalaidėje pasidalino ir asmenine istorija, kai pats apsipirko interneto parduotuvėje, įsigytas kelnes gavo, tačiau vėliau pamatė, kad nuo jo sąskaitos nuskaičiuota apie 300 svarų sterlingų. Prarastus pinigus pavyko susigrąžinti apie tai informavus banką, tačiau dabar A.Gutauskas pataria apsipirkinėti tik gerai žinomose interneto parduotuvėse, taip pat tokiose, kurios naudoja patikimas atsiskaitymo platformas.Visą laidą apie populiariausius apgaulės būdus Lietuvoje ir pasaulyje galima pamatyti čia:&nbsp;<a href="https://bit.ly/3RxaVSR?fbclid=IwAR3Iq7fuz3NJPx0XheVG3vgh4ZT2jqmXaZvAd0cB1T6Qpor1-2_0Hup-tW8">https://bit.ly/3RxaVSR</a>.Ši tinklalaidė yra Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos policija įgyvendinamos kampanijos „Atpažink/Apsisaugok“ dalis. Ja siekiama visuomenę supažindinti su sukčiavimo bruožais, kad apie juos žinotų kiekvienas, o susidūręs su panašia situacija – išmanytų, kaip elgtis.Kviečiame dalintis savo patirtimi, kad apie sukčių naudojamus metodus žinotų kuo daugiau žmonių. Apie patirtus sukčiavimo būdus praneškite el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas skelbsime svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

Populiariausios sukčių apgaulės Lietuvoje ir pasaulyje

Nuo finansinių sukčių neapsaugoti ne tik privatūs asmenys, bet ir verslo įmonės. Lietuvos įmonių neaplenkia pasaulyje tarp sukčių populiarius sukčiavimo metodas – susirašinėjimo el. paštu tarp verslo partnerių imitavimas. Apgavikai siunčia laiškus apie neva atnaujintus mokėjimo duomenis arbai sąskaitas faktūras, kuriose atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodo savo banko sąskaitą.Ant tokių sukčių kabliuko vos neužkibo vienos nedidelės paslaugų įmonės vadovas Robertas. Jis pasakoja įgyvendinęs nemažos apimties projektą, kurio metu iš skirtingų tiekėjų buvo intensyviai perkamos reikalingos paslaugos ir gaminiai. Per trumpą laiką iš įvairių įmonių atkeliavo nemažai sąskaitų. Verslininkas, kaip ir paprastai, jas priimdavo ir pavedimus atlikdavo pats, buhalteriui tik perduodavo dokumentus reikalingoms ataskaitoms parengti.&nbsp; Elektroniniu paštu atkeliavusias sąskaitas žmogus išsaugodavo į atskirą aplanką, tuomet visas iš eilės apmokėdavo. Pradėdamas apmokėjimą, Robertas nusistebėjo, kad viena avansinė sąskaita atrodo kiek keistai – su klaidomis lietuviškame paskirties tekste. Jis pagalvojo, kad su partneriais susisieks kiek vėliau ir paprašys ją pakoreguoti, kad viskas būtų tvarkinga.„Nuo sukčių mus išgelbėjo tik tai, kad tuo pačiu metu buhalterijai atidaviau visas sąskaitas ataskaitoms parengti. Taip sutapo, kad iš buhalterio skambučio apie netinkamą sąskaitą sulaukiau dar neatlikęs pavedimo – paaiškėjo, kad joje nurodyta ne tas banko sąskaitos numeris, kuris buvo įrašytas mūsų sutartyje su šia įmone. Darkart įsitikinau, kiek svarbus akylumas ir glaudus bendradarbiavimas su kolegomis“, – pasakoja verslininkas.Pamoka – tikrink informacijąPer skubėjimą vos netapęs sukčių auka žmogus sako pasimokęs, kad visas sąskaitas verta patikrinti keletą kartų. Būtina sulyginti duomenis su įrašytais sutartyje, jeigu tokios nesate sudarę – susisiekti su sąskaitą išrašiusiu partneriu telefonu ir pasitikslinti.Verslininkas pripažino, kad apgaulingų sąskaitų ypač dažnai ateina į įmonės el. paštą, kuris skelbiamas internete, tačiau iki minėtojo didelio projekto bėdų nebuvo kilę. Tačiau didesnė nei įprastai darbo apimtis ir skubėjimas nulėmė tai, kad verslininkas vos neapmokėjo netikros, sukčių atsiųstos sąskaitą. Nuo šiol Roberto įmonė sąskaitų siuntimui ir komunikacijai su partneriais naudoja kita el. pašto adresą, kuris nėra skelbiamas viešai ir nurodomas tik tiems partneriams, su kuriais susitariama dėl bendradarbiavimo.Saugumo specialistai pastebi, kad sukčiai savo aukomis neretai pasirenka tuos verslus, kurie siunčia prekes, įsigyja paslaugų iš kitų šalių. Pasitaiko atvejų, kai sukčiai suklastoja sąskaitą faktūrą, nurodydami savo sąskaitos numerį, bei išsiunčia ją suklastoję partnerių el. paštą. Jei perkančioji įmonė neatkreipia dėmesio į pasikeitusį sąskaitos numerį, dažniausiai sąskaita yra apmokama ir pinigai atitenka sukčiams.Todėl geriausia būtų su naujais partneriais susitarti ir dėl tarpusavio komunikacijos, pasikeitus sąskaitos numeriui ar kitokiems duomenims, proceso, kad šią informaciją reikėtų suderinti atskirai, prieš siunčiant apmokėjimo dokumentą, oficialiais kanalais – nereikėtų pasitelkti socialinių tinklų ar pokalbių programėlių.Įmonėje verta įvesti vadinamąjį „keturių akių principą“, kai dokumentus patikrina ir nuo nustatyto dydžio sumos apmokėjimą tvirtina ne vienas, o bent du asmenys, taip sumažinant galimybę suklysti.Eksperto komentaras: „Prevencijai svarbu budrumas ir greitis“Elčin Mamedov, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro taktinio bendradarbiavimo grupės koordinatoriusAtlikus 2021 m. sukčiavimo atvejų analizę buvo nustatyta, kad būtent toks sukčiavimo būdas yra vienas populiariausių ir sudaro trečdalį visos sukčių išviliotos pinigų sumos. Siekiant išvengti sukčių pinklių itin svarbu, jog gavus sąskaitas apmokėjimui neprarastumėte budrumo ir atidžiai tikrintumėte jose pateiktą informaciją. Svarbu atkeipti dėmesį į nurodytus verslo partnerio rekvizitus, sąskaitos numerį bei elektroninio pašto adresą, iš kurio buvo gauta sąskaita. O atlikus apmokėjimą ir suvokus, kad tapote sukčių auka, svarbu kuo greičiau pranešti apie įvykį savo finansų įstaigai bei kreiptis į policiją. &nbsp;