Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas&nbsp;<a href="https://www.youtube.com/watch?v=kNu3btVlENo">išanalizavo</a>&nbsp;keisčiausius būdus ir schemas, kuriomis sukčiai bando užsidirbti pinigų visame pasaulyje.&nbsp;„Net ir neįtikinamiausius scenarijus, kuriuos išanalizavome tinklalaidėje, vienijo vienas dalykas – visuomet atsirasdavo žmogus, kuris patikėdavo nusikaltėliu ir prarasdavo pinigus. Kai kurios istorijos skamba netgi absurdiškai ir būtent tai geriausiai iliustruoja, kiek manipuliacijų naudoja sukčiai ir kaip sprendimus priima žmogus, įviliotas į nusikaltėlio pinkles“, - sako „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas.Netikėtas Holivudo aktoriaus dėmesysVienos populiariausių pasaulyje yra romantinės apgavystės. Dažniausia tokių apgaulių schema yra auką suvilioti netikru socialinių tinklų profiliu ir emocingomis žinutėmis. Vogta nuotrauka, išgalvotas vardas ir už širdies griebianti istorija auką įtraukia į ilgalaikį romaną, kuris galiausiai virsta košmaru.Vieniša mama JAV Kentukio valstijoje daugiau nei metus manė mezganti rimtus santykius su populiaraus serialo „Stranger things“ aktoriumi. Moteris taip patikėjo sukčiaus žinutėmis socialiniuose tinkluose, kad dėl tariamo romano netgi nusprendė išsiskirti su savo vyru. Atsitokėti nuo meilės kerų jai padėjo tik ištuštėjusi piniginė – moteris nusikaltėliui pervedė daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių. Daugiausiai lėšų sukčiui moteris patikėjo pirkdama dovanų kuponus, kuriuos jis perparduodavo kitiems asmenims.Tuo metu Japonijoje gyvenanti 65-erių metų moteris savo pinigus patikėjo tariamam Rusijos astronautui, kuris ją įtikino esantis kosmose ir neturintis pinigų grįžti į Žemę.Panašių istorijų užfiksuojama ir Lietuvoje. Praėjusiais metais garsiu krepšininku socialiniuose tinkluose apsimetęs vyras iš lietuvaičių išviliojo didžiules sumas pinigų, iš vienos moters – net 10 tūkst. eurų. Kita panevėžietė apie 3 tūkst. eurų pervedė JAV karininku socialiniuose tinkluose prisistačiusiam asmeniui.„Romantinės apgavystės pavojingos ne tik todėl, kad jos trunka ilgai ir dažniausiai baigiasi finansiniais nuostoliais. Sukčiai savo taikinį pasirenka gerai išanalizavę socialiniuose tinkluose prieinamą informaciją, renkasi įvairaus amžiaus žmones, ieškančius antros pusės ar draugų. Todėl po tokios apgavystės žmogus praranda ne tik pinigus, bet susiduria ir su rimtais emociniais sukrėtimais. Labai svarbu apie šį metodą kalbėtis su savo artimaisiais, ypač tais, kuriems gali trūkti bendravimo. Tai ypač aktualu šventiniu laikotarpiu“, - sako informacinę kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“ įgyvendinančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.Ir be dovanų, ir be pinigųSukčiai mėgsta įsisukti ir į elektroninės prekybos verslą. Prieš šventes aktyviai kuriamos netikros internetinės parduotuvės bei netikri prekių skelbimai specialiose platformose, socialiniuose tinkluose.Tokia schema ypač aktuali kalėdiniu laikotarpiu, kai visame pasaulyje gyventojai daugiau laiko praleidžia ieškodami dovanų internetinėse parduotuvėse.„Neapsigaukite pamatę neįtikėtinai gerą pasiūlymą, net jei patys suvedėte norimos prekės pavadinimą į paieškų sistemą. Nusikaltėliai išnaudoja įvairias reklamos priemones ir vietoje nuorodos į patikimą elektroninę parduotuvę savo aukai pateikia padirbtą. Mokėjimo kortelės duomenis suvedus suklastotoje interneto svetainėje galite likti ir be pinigų, ir be dovanų“, - sako A. Gutauskas.Atidžiai vertinkite ir trumposiomis žinutėmis gaunamą informaciją. Sukčiai mėgsta apsimesti siuntų tarnybomis, grasina tariamomis baudomis ar papildomais mokesčiais.A.Gutauskas tinklalaidėje pasidalino ir asmenine istorija, kai pats apsipirko interneto parduotuvėje, įsigytas kelnes gavo, tačiau vėliau pamatė, kad nuo jo sąskaitos nuskaičiuota apie 300 svarų sterlingų. Prarastus pinigus pavyko susigrąžinti apie tai informavus banką, tačiau dabar A.Gutauskas pataria apsipirkinėti tik gerai žinomose interneto parduotuvėse, taip pat tokiose, kurios naudoja patikimas atsiskaitymo platformas.Visą laidą apie populiariausius apgaulės būdus Lietuvoje ir pasaulyje galima pamatyti čia:&nbsp;<a href="https://bit.ly/3RxaVSR?fbclid=IwAR3Iq7fuz3NJPx0XheVG3vgh4ZT2jqmXaZvAd0cB1T6Qpor1-2_0Hup-tW8">https://bit.ly/3RxaVSR</a>.Ši tinklalaidė yra Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos policija įgyvendinamos kampanijos „Atpažink/Apsisaugok“ dalis. Ja siekiama visuomenę supažindinti su sukčiavimo bruožais, kad apie juos žinotų kiekvienas, o susidūręs su panašia situacija – išmanytų, kaip elgtis.Kviečiame dalintis savo patirtimi, kad apie sukčių naudojamus metodus žinotų kuo daugiau žmonių. Apie patirtus sukčiavimo būdus praneškite el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas skelbsime svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

Populiariausios sukčių apgaulės Lietuvoje ir pasaulyje

Diena biure buvo įprasta. Danutė su kolege Ingrida sutikrino, ar visos praėjusio mėnesio tiekėjų sąskaitos apmokėtos, ar visi vadybininkai pateikė informaciją. Ingrida išėjo anksčiau, o Danutė nutarė suarchyvuoti dokumentus. Pasidariusi dar vieną kavos ji prisėdo prie kompiuterio. O tada į pašto dėžutę įkrito laiškas nuo direktoriaus Vygando, kuris buvo išvykęs atostogauti.&nbsp;Laikrodis rodė po šešių vakaro, todėl jau penkiolika metų bendrovės vyriausiąja buhaltere dirbanti Danutė nesiryžo skambinti šefui. Paprastai jie dėl finansinių reikalų visada susirašydavo elektroniniu paštu ir nekildavo jokių problemų: direktorius visada laukė tikslios informacijos, o Danutė prieš atsakydama visuomet patikrindavo duomenis. Taip pasielgė ir dabar – rūpestingai pasitikrino ir atsakė, kiek lėšų yra įmonės sąskaitoje.Keistas atostogų projektasKitą rytą Vygandas vėl parašė, nurodydamas naujo verslo partnerio sąskaitos numerį, kuriuo reikėjo atlikti 20 000 eurų avansinį pavedimą. Ši suma prekybos srityje dirbančiai įmonei – įprasta. Danutė suformavo ir patvirtino mokėjimą kartu su kitais einamaisiais. Direktoriui parašė, kad pavedimas atliktas. Vygandas mandagiai padėkojo.Penktadienį – dar vienas šefo laiškas. Šįkart jis rašė, kad pavedimas, matyt, nepavyko, arba buvo klaidingai suvesti gavėjo duomenys, gal Danutė galėtų jį pakartoti?.. Buhalterė nustebo. Tiekėjų duomenis ji buvo įpratusi tikrinti kelis kartus.&nbsp;Prisijungė prie įmonės e-bankininkystės – suma nuskaičiuota. Tuomet dar kartą ėmėsi atidžiai skaityti laiškus su nurodymais. Ir pajuto krūtinę stingdant nerimą: elektroninio pašto adresas buvo ne toks, kuriuo naudodavosi direktorius, tačiau ji neatkreipė dėmesio, kad su tikruoju sutampa tik siuntėjo vardas ir pavardė.Skambučio direktoriui Danutė nebeatidėliojo. Paaiškėjo, kad įmonė susidūrė su sukčių ataka. Teko kreiptis į banką ir policiją bei pradėti tyrimą. Pinigus pavyko susigrąžinti. Danutei ir visam kolektyvui ši situacija kainavo nemažai nervų. Išgelbėjo ilgametis įdirbis ir tarpusavio pasitikėjimas, tačiau dabar įmonė įsidiegė griežta mokėjimų tvirtinimo tvarką, kurioje aprašyti ir tokie niuansai, kaip tikrinti mokėjimo prašymus, atliktus po darbo valandų ar atostogų metu, kas ką pavaduoja ir kiek asmenų tvirtina mokėjimo pavedimus.Užčiuopė įprastą tvarkąKadangi aprašytą scenarijų sukčiai pasitelkia bendraudami su verslu, įprastai įmonės, nukentėjusios nuo tokių netikrų vadovų, patiria nemažų nuostolių. Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, sukčiams pavyksta įtikinamai imituoti įmonėse įprastą praktiką.„Darbuotoja tik akimirkai sudvejojo, ar iš tiesų su tokiu klausimu galėtų kreiptis atostogaujantis vadovas. Sukčiui pavyko užčiuopti vidinę virtuvę, nusistovėjusią per ilgus metus – pavedimai buvo atliekami vadovo nurodymu, buvo įprasta juos susiderinti tik vienu kanalu, t. y. elektroniniu laišku, o patvirtinimui pakako vieno asmens elektroninio parašo. Vis dėlto nerašytas taisykles patartume pakeisti labai konkrečia tvirtinimo tvarka, vadinamuoju keturių akių principu, kai kiekvieno pavedimo pagrindą, paskirtį ir duomenis tikrina bent du kompetentingi darbuotojai, o elektroninio parašo teisės taip pat paskirstytos keliems asmenims“, – pataria ji.&nbsp;Netikri vadovai gali manipuliuoti autoritetu, darbuotojų pasitikėjimu bei noru kuo operatyviau ir be nereikalingų klausimų atlikti tai, ko prašo direktorius. Tad aiškios procedūros šiame scenarijuje yra vienas iš efektyviausių priešnuodžių.Eksperto komentaras: „Tvarka svarbesnė už skubėjimą“Elčin Mamedov, Pinigu plovimo prevencijos kompetencijų centro taktinio bendradarbiavimo grupės koordinatoriusSiekdami išvilioti pinigus šiuo būdu, sukčiai kruopščiai pasiruošia. Pirmiausia viešojoje erdvėje ieško įmonių vadovų pavardžių, jų el. pašto adresų ir darbuotojų vardų, darbo funkcijų ir kitos su įmone susijusios informacijos. Sukčiams susiradus reikiamą informaciją, jie pradeda veikti, apsimeta esantys įmonės vadovais. Siųsdami laiškus ar skambindami įmonės darbuotojams juos skubina ir liepia jiems atlikti pinigines operacijas. &nbsp;Pastaruoju metu šis sukčiavimo būdas nėra fiksuojamas itin dažnai. Vis dėlto, užkibus ant sukčių kabliuko finansinė žala įmonei padaroma labai didelė, išviliojamos reikšmingos pinigų sumos. Remiantis 2021 m. atlikta analize, juridiniai asmenys buvo atsparūs visoms sukčiavimo formoms, išskyrus susirašinėjimo el. paštu perėmimą ir netikro įmonės vadovo schemą. Siekdamos apsisaugoti, įmonėse bei institucijos turi nusistatyti aiškias mokėjimo vykdymo taisykles bei į jas įtraukti keletą įmonės darbuotojų. &nbsp;Gavus laišką iš tariamo įmonės vadovo, dažnu atveju darbuotojas yra raginamas kuo skubiau atlikti mokėjimą, todėl rekomenduojame neskubėti, pasitarti su kolega ar susisiekti su pačiu įmonės vadovu. Atlikus apmokėjimą ir suvokus, kad tapote sukčių auka, svarbu kuo greičiau pranešti savo finansų įstaigai bei kreiptis į policija.