Lietuvos bankų asociacija (LBA) sulaukė gyventojų pranešimų, kad sukčiai į savo pinkles vilioja ir pokalbių programėlėje „Telegram“, todėl įspėjama virtualioje erdvėje nebendrauti su nepažįstamais asmenimis, nepasitikėti stebuklingais pasiūlymais greitai pasipelnyti.Gauta informacija rodo, kad sukčiai reklamuojasi socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, o vėliau susidomėjusį asmenį nukreipia į „Telegram“ programėlėje sukurtas specialias pokalbių grupes. Šiose pokalbių grupėse asmenims reklamuojamos netikros investicinės paslaugos, siūloma investuoti į tariamas investicines platformas, įmonių akcijas ar kriptovaliutas. Tokių grupių pavadinimai nuolat kinta, kuriamos naujos. Pranešama, kad susidomėjusiems greitu uždarbiu atsiunčiamos sąskaitos ir prašymas pervesti pinigus per ne Lietuvoje veikiančias bendroves.„Investicinis sukčiavimas šiuo metu yra viena dažniausiai naudojamų apgaulių schemų. Gyventojai praneša, kad pasiūlymų greitai praturtėti sulaukia socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių programėlėse. Nukentėjusiųjų nuo tokių atakų skaičius rodo, kad visuomenei vis dar trūksta budrumo. Todėl primename, kad investicines paslaugas Lietuvoje teikti gali tik licencijuoti rinkos dalyviai, sulaukus įtartino pasiūlymo būtina pirmiausiai pasitikrinti, ar tokia bendrovė egzistuoja ir ar ji gali teikti siūlomas paslaugas“, - sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.Gyventojų dėmesį atkreipė „Telegram“ programėlėje skirtingais pavadinimais kuriamos pokalbių grupės, kuriose tariami „investavimo konsultantai“ prisistato skirtingais lietuviškais vardais ir pavardėmis. Prisijungusiems prie pokalbio grupių siūloma pervesti pinigus per įvairias ne Lietuvoje veikiančias bendroves, kriptovaliutų įmones. Sulaukus panašių pasiūlymų būtina pasitikrinti, ar įmonė yra licencijuota Lietuvoje ir ar ji gali teikti siūlomas paslaugas. Tai padaryti galima Lietuvos banko internetinėje svetainėje skelbiamame finansų rinkos dalyvių&nbsp;<a href="https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai">sąraše.</a>&nbsp;Kilus įtarimui, kad bendraujate su apsimetėliais, iškart nutraukite pokalbį.Saugumo specialistai įspėja, kad investiciniu sukčiavimu dažniausiai užsiima nusikaltėlių grupuotės, kurios patikimoms legendoms paruošti skiria nemažai laiko, konsultacijoms samdo įvairių sričių specialistus, klastoja įvairius dokumentus ir duomenis – rengia išgalvotas ataskaitas, netikras internetines platformas ir pan. Dažnai sukčiai gyventojus moko, kaip bendrauti su savo finansų įstaiga, kad jai nekiltų įtarimas, jog klientas galėjo patekti į pinkles.Nusikaltėliai patikimumo įspūdį kuria pinigų srautus organizuodami taip, kad lėšas „investavęs“ žmogus keletą mėnesių gauna įspūdingą „investicinę grąžą“. Tuomet, kai sukčius įgauna gyventojo pasitikėjimą, įtikina jį pervesti dar kelias reikšmingesnes pinigų sumas, kurių vėliau nebegrąžina.Todėl raginame atsargiai bendrauti su nepažįstamais asmenimis, nepasitikėti greito praturtėjimo schemomis. Jei vis dėlto supratote pakliuvęs į sukčiaus pinkles, nedelsiant informuokite savo kredito įstaigą ir policiją.Gyventojų atsiųsti „Telegram“ grupių žinučių pavyzdžiai:<img class="image_resized" style="width:25%;" src="https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/Pavyzdys_1_aae4f8c2b8.png" alt="Pavyzdys 1.png" srcset="https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/thumbnail_Pavyzdys_1_aae4f8c2b8.png 83w,https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/small_Pavyzdys_1_aae4f8c2b8.png 265w," sizes="100vw"><img class="image_resized" style="width:25%;" src="https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/Pavyzdys_2_5c14b89c49.png" alt="Pavyzdys 2.png" srcset="https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/thumbnail_Pavyzdys_2_5c14b89c49.png 74w,https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/small_Pavyzdys_2_5c14b89c49.png 238w," sizes="100vw">Pastebėję naują sukčių naudojamą apgaulės būdą, apie tai praneškite el. paštu&nbsp;<a href="mailto:atpazink@atpazinksukciu.lt">atpazink@atpazinksukciu.lt</a>.

Investiciniai sukčiai siautėja „Telegram“ programėlėje

Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas&nbsp;<a href="https://www.youtube.com/watch?v=kNu3btVlENo">išanalizavo</a>&nbsp;keisčiausius būdus ir schemas, kuriomis sukčiai bando užsidirbti pinigų visame pasaulyje.&nbsp;„Net ir neįtikinamiausius scenarijus, kuriuos išanalizavome tinklalaidėje, vienijo vienas dalykas – visuomet atsirasdavo žmogus, kuris patikėdavo nusikaltėliu ir prarasdavo pinigus. Kai kurios istorijos skamba netgi absurdiškai ir būtent tai geriausiai iliustruoja, kiek manipuliacijų naudoja sukčiai ir kaip sprendimus priima žmogus, įviliotas į nusikaltėlio pinkles“, - sako „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas.Netikėtas Holivudo aktoriaus dėmesysVienos populiariausių pasaulyje yra romantinės apgavystės. Dažniausia tokių apgaulių schema yra auką suvilioti netikru socialinių tinklų profiliu ir emocingomis žinutėmis. Vogta nuotrauka, išgalvotas vardas ir už širdies griebianti istorija auką įtraukia į ilgalaikį romaną, kuris galiausiai virsta košmaru.Vieniša mama JAV Kentukio valstijoje daugiau nei metus manė mezganti rimtus santykius su populiaraus serialo „Stranger things“ aktoriumi. Moteris taip patikėjo sukčiaus žinutėmis socialiniuose tinkluose, kad dėl tariamo romano netgi nusprendė išsiskirti su savo vyru. Atsitokėti nuo meilės kerų jai padėjo tik ištuštėjusi piniginė – moteris nusikaltėliui pervedė daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių. Daugiausiai lėšų sukčiui moteris patikėjo pirkdama dovanų kuponus, kuriuos jis perparduodavo kitiems asmenims.Tuo metu Japonijoje gyvenanti 65-erių metų moteris savo pinigus patikėjo tariamam Rusijos astronautui, kuris ją įtikino esantis kosmose ir neturintis pinigų grįžti į Žemę.Panašių istorijų užfiksuojama ir Lietuvoje. Praėjusiais metais garsiu krepšininku socialiniuose tinkluose apsimetęs vyras iš lietuvaičių išviliojo didžiules sumas pinigų, iš vienos moters – net 10 tūkst. eurų. Kita panevėžietė apie 3 tūkst. eurų pervedė JAV karininku socialiniuose tinkluose prisistačiusiam asmeniui.„Romantinės apgavystės pavojingos ne tik todėl, kad jos trunka ilgai ir dažniausiai baigiasi finansiniais nuostoliais. Sukčiai savo taikinį pasirenka gerai išanalizavę socialiniuose tinkluose prieinamą informaciją, renkasi įvairaus amžiaus žmones, ieškančius antros pusės ar draugų. Todėl po tokios apgavystės žmogus praranda ne tik pinigus, bet susiduria ir su rimtais emociniais sukrėtimais. Labai svarbu apie šį metodą kalbėtis su savo artimaisiais, ypač tais, kuriems gali trūkti bendravimo. Tai ypač aktualu šventiniu laikotarpiu“, - sako informacinę kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“ įgyvendinančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.Ir be dovanų, ir be pinigųSukčiai mėgsta įsisukti ir į elektroninės prekybos verslą. Prieš šventes aktyviai kuriamos netikros internetinės parduotuvės bei netikri prekių skelbimai specialiose platformose, socialiniuose tinkluose.Tokia schema ypač aktuali kalėdiniu laikotarpiu, kai visame pasaulyje gyventojai daugiau laiko praleidžia ieškodami dovanų internetinėse parduotuvėse.„Neapsigaukite pamatę neįtikėtinai gerą pasiūlymą, net jei patys suvedėte norimos prekės pavadinimą į paieškų sistemą. Nusikaltėliai išnaudoja įvairias reklamos priemones ir vietoje nuorodos į patikimą elektroninę parduotuvę savo aukai pateikia padirbtą. Mokėjimo kortelės duomenis suvedus suklastotoje interneto svetainėje galite likti ir be pinigų, ir be dovanų“, - sako A. Gutauskas.Atidžiai vertinkite ir trumposiomis žinutėmis gaunamą informaciją. Sukčiai mėgsta apsimesti siuntų tarnybomis, grasina tariamomis baudomis ar papildomais mokesčiais.A.Gutauskas tinklalaidėje pasidalino ir asmenine istorija, kai pats apsipirko interneto parduotuvėje, įsigytas kelnes gavo, tačiau vėliau pamatė, kad nuo jo sąskaitos nuskaičiuota apie 300 svarų sterlingų. Prarastus pinigus pavyko susigrąžinti apie tai informavus banką, tačiau dabar A.Gutauskas pataria apsipirkinėti tik gerai žinomose interneto parduotuvėse, taip pat tokiose, kurios naudoja patikimas atsiskaitymo platformas.Visą laidą apie populiariausius apgaulės būdus Lietuvoje ir pasaulyje galima pamatyti čia:&nbsp;<a href="https://bit.ly/3RxaVSR?fbclid=IwAR3Iq7fuz3NJPx0XheVG3vgh4ZT2jqmXaZvAd0cB1T6Qpor1-2_0Hup-tW8">https://bit.ly/3RxaVSR</a>.Ši tinklalaidė yra Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos policija įgyvendinamos kampanijos „Atpažink/Apsisaugok“ dalis. Ja siekiama visuomenę supažindinti su sukčiavimo bruožais, kad apie juos žinotų kiekvienas, o susidūręs su panašia situacija – išmanytų, kaip elgtis.Kviečiame dalintis savo patirtimi, kad apie sukčių naudojamus metodus žinotų kuo daugiau žmonių. Apie patirtus sukčiavimo būdus praneškite el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas skelbsime svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

Populiariausios sukčių apgaulės Lietuvoje ir pasaulyje

Negirdėjote apie telefoninius sukčius? Esate greičiau išimtis nei taisyklė. Pravartu pasidomėti, juolab kad sukčiai yra pamėgę kaitalioti scenarijus – vietoje šokiruojančių dramatiškų situacijų apie artimuosius, patekusius į avarijas, jie vilioja aukas siūlydami neva labai pelningas investavimo galimybes.Prieš porą metų Lietuvoje sparčiai paplito skambučiai iš nepažįstamų numerių: žvalus balsas, neretai – rusų kalba, siūlo „investuoti“ į auksą, &nbsp;naftą ar kriptovaliutas, minėdamas tam palankią ekonominę situaciją, kalbėdamas įvairių „finansinių priemonių“ potencialą. Vieną dieną tokio skambučio sulaukė ir vilnietis pardavėjas Viktoras.&nbsp;Pradžia – draugiškas skambutisDirbdamas technikos prekių parduotuvėje, vyras kasdien bendrauja su daugybe žmonių. Naujojo pokalbininko užtikrintas tonas nepaliko abejonių: atrodė, kad kalba tikras savo srities ekspertas. Sergejumi prisistatęs investicijų brokeris pasisakė atstovaujantis solidžiai bendrovei – pavadinimas Viktorui nebuvo girdėtas, bet skambėjo kaip tipiškas finansų sričiai.&nbsp;Brokeris paaiškino turintis pasiūlymą pelningai investuoti ir pasiūlė pratęsti dalykinį bendravimą per „Skype“ ar kitą pokalbių programėlę, kad būtų paprasčiau papildyti informacija analitiniais duomenimis. Viktoras susidomėjo.Tą patį vakarą susiskambinus per pokalbių programą, Sergejaus kolega, pasidalijęs ekranu, parodė jų bendrovės esą naudojamą virtualią aplinką, kur galima stebėti savo investicijas ir jų augimą. Spalvingi grafikai ir diagramos atrodė aiškūs bei informatyvūs.Kad sukurtų „asmeninę investavimo paskyrą“, brokeriai pasiūlė Viktorui internetu parsisiųsti jų rekomenduotą programą. Nieko bloga neįtardamas, šis padarė ko prašomas. Brokeris patarė pradėti nuo nedidelės 200 eurų sumos, kurią reikėjo pervesti į jo nurodytą sąskaitą, ir pažiūrėti, kaip augs grąža – jo teigimu, dėl padėties rinkose šiuo metu tam yra kuo palankiausias laikas, o kitą dieną šis pasiūlymas nebegaliosiąs.Pagąsdino baudaKitą vakarą prisijungęs prie sistemos, Viktoras negalėjo patikėti savo akimis – jo investicija paaugo jau iki 800 eurų! „Nerealu, – pamanė sau. – Šitaip galėsiu greitai sukaupti ne tik atostogoms, bet ir butui.“ Pakartotinės konsultacijos metu brokeris džiaugėsi kartu su juo. Tiesa, Viktoras nenorėjo skubėti su tolesnėmis investicijomis – buvo labiau linkęs stebėti, kaip augs esamos. Tačiau ekspertas patikino, jog Viktorui sekasi dėl itin geros rinkos situacijos, o ši tokia palanki būna ne visada. Esą būtina išnaudoti tokį pagreitį ir padidinti sumą bent du kartus. Pasvarstęs, Viktoras į nurodytą sąskaitą pervedė dar šiek tiek turimų santaupų – 300 eurų.Dienos ėjo – investicijos augo. Viktorui skyrus 500 eurų, po savaitės spalvotose diagramose jau buvo rodoma neva iki 2000 eurų ūgtelėjusi suma. Vis dar negalėdamas patikėti jį aplankiusia sėkme, savo brokerio jis pasiteiravo, ar galėtų atgauti lėšas?&nbsp;Konsultantas mandagiai paaiškino, kad tokiu atveju galima atsiimti tik savo investuotą sumą, t. y. 500 eurų. Kitą dieną suma buvo Viktoro sąskaitoje. Viskas atrodė labai logiška ir Viktorui pasidarė gerokai ramiau.&nbsp;Atgal į investicijų platformą jis pervedė atgautą sumą ir antra tiek, ištuštinęs atostogoms skirtą taupomąją sąskaitą. Brokeriui, tiesa, šito buvo per mažai – jis vis drąsino, kviesdamas pasidairyti papildomų „lėšų šaltinių“: gal galėtų paskolinti bičiuliai, gal galima paprašyti paskolos finansų įstaigoje? Tad apie naująjį pomėgį Viktoras papasakojo draugui. Šis nebuvo labai entuziastingas ir patarė verčiau susigrąžinti lėšas, mat girdėjęs apie tokio tipo sukčiavimus.Brokeris savo ruožtu darėsi vis nekantresnis – kasdien žinutėmis ragino Viktorą papildyti investicijų portfelį, nes esą net gaila po kojomis besimėtančių galimybių praturtėti. Skambino per programėlę siūlydamas neva tik šiandien prieinamas galimybes reikšmingai išauginti investicijas. Viktorui pareiškus, kad nori dirbti tik su esamomis lėšomis, neatlyžo. Toks bendravimas vilnietį pradėjo erzinti – kilo vis daugiau klausimų, ar šitaip elgtųsi solidus investicijų ekspertas.Po poros savaičių sumai grafikuose pasiekus 7000 eurų, vilnietis pasiteiravo, ar galėtų atgauti savo investuotas ir uždirbtas lėšas? Brokeris pareiškė, kad, traukiantis iš platformos, reikės susimokėti mokesčius. Įvertinus galimus bendrovės praradimus, Viktoro skola jai siektų 10 000 eurų. Naujai iškeptas investuotojas ne juokais išsigando ir kreipėsi į savo banką. Papasakojęs apie situaciją ir nurodęs bendrovės pavadinimą, suprato buvęs apgautas – specialistai paaiškino, kad tokie atvejai yra gana dažni.&nbsp;Viktorui beliko pasiguosti, kad naujajam pomėgiui nesiskolino papildomai. Pasirodė, jog banko sąskaita, į kurią Viktoras pervedė pinigų, priklauso ne investicijų bendrovei, o privačiam asmeniui. Viktoras kreipėsi į teisėsaugą. Dabar vyksta tyrimas. Pinigus Viktoras tikisi atgauti, tačiau atostogoms reikia taupyti iš naujo.Sūris pelėkautuoseAnot Lietuvos bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, investicinių sukčių metodai jungia technologijas ir psichologinę manipuliaciją. Jų siūlomos atsisiųsti programos neretai būna skirtos nuotoliniam prisijungimui prie kito kompiuterio – tai leidžia pasisavinti konfidencialius prisijungimo duomenis. Pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai įkalba auką ir kartu prisijungti prie elektroninės bankininkystės paskyros, kad „drauge įvertintų finansinę padėtį“, o iš tiesų atlieka pavedimus.Pradėję nuo siūlymo „investuoti“ 200–300 eurų, sukčiai skubina, esą pasiūlymas rytoj nebegalios. Siekdami įrodyti, kad rizika – menka, o atgauti „sąskaitoje“ esančius pinigus esą nesudėtinga, net perveda dalį jau „investuotų“ lėšų atgal į asmens banko sąskaitą, kaip nutiko ir Viktorui. Specialistai konstatuoja, kad šis grąžinimas gali būti toks paveikus, jog auka galutinai įtiki „investuojanti“ ir nenori nė girdėti banko darbuotojų ar policijos pareigūnų argumentų. Beje, dažnai sukčiai iš anksto įspėja, kad šie tikrai gali teirautis apie įtartinus pavedimus.&nbsp;Užmezgę nuolatinį glaudų bendravimą su auka, sukčiai skatina ne tik „investuoti“ visas turimas lėšas, bet ir skolintis iš pažįstamų bei kredito įstaigų. Sukčių, įsikūrusių kitose šalyse, sąskaitos dažniausiai pildomos tarptautiniais pavedimais, kuriuos atlieka pats nukentėjęs, taip pat gali būti išvilioti mokėjimo kortelės duomenys.&nbsp;Aukai panorus atgauti savo „investicijų portfelį“, kuris, tikint spalvingąja paskyra, pampsta akyse, sukčiai reikalauja sumokėti papildomus mokesčius. Liūdniausias scenarijus: aukai visiškai ištuštinus savo asmeninę sąskaitą ir išeikvojus visus skolinimosi rezervus, skambučiai liaujasi, o „investavimo paskyra“ tampa nebeprieinama.&nbsp;Dažniausiai itin menkos galimybės ir surasti kaltuosius, dirbančius nuotoliniu būdu ir pasitelkiančius visus virtualios erdvės pranašumus piktiems tikslams. Nukentėjusieji gali būti apgauti antrą kartą: praėjus kelioms savaitėms jiems vėl skambinama, prisistatoma „institucijų“, neva tiriančių sukčių tinklą, atstovais, ir žadama galimybė susigrąžinti pinigus – esą tam tereikia susimokėti kažkokį mokestį. Šitaip patiklūs žmonės gali nukentėti ir antrą kartą.Eksperto komentaras: „Reikia mokėti sau pasakyti „stop“Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas&nbsp;Rimtos investicines paslaugas teikiančios bendrovės niekada nesiūlys didelio pelno be jokios rizikos. Taip nebūna, todėl vien išgirdus šiuos žodžius būtų logiška baigti pokalbį, investuoti „karšta galva“ negalima. Išgirdus viliojantį pasiūlymą reikia sau pasakyti „stop“. Atsiminkite, kad tai yra Jūsų pinigai, jeigu juos lengva ranka kažkam pervesite, paskui galite iš viso nesusigrąžinti, ypač jeigu lėšos iškeliaus į tokias jurisdikcijas, kaip Vanuatu, Mergelių ar Kaimanų salos.&nbsp;Investuoti siūlančių žmonių Jūs nepažįstate, apie juos nieko nežinote, o gražios kalbos absoliučiai nieko nereiškia – nei jų kompetencijos, nei žinių. Jeigu gražiai suokiantys veikėjai negali pateikti sertifikatų ar veiklos leidimų, tai pirmas pavojaus skambutis.&nbsp;Iš esmės pokalbį su investavimo bendrove vertėtų pradėti nuo klausimo – kokioje esate jurisdikcijoje ir kas Jus prižiūri, ar turite teisę teikti paslaugas Lietuvoje. Jeigu į šį klausimą nesugebės atsakyti arba bandys nusukti, kad tokioms paslaugoms priežiūros nereikia, nedelsdami baikite pokalbį ir užblokuokite tokius žmones. &nbsp;Atvejis, kuris čia pateikiamas, yra tipinis ir labai svarbu, kad Viktoras atsilaikė pasiūlymams skolintis investicijoms ir kreipėsi į policiją, nes pasitaiko ir liūdnesnių atvejų, kai žmonės netenka santaupų ir dar lieka su skolų kupra.&nbsp;Jeigu Jus iš tikrųjų sudomino investavimo pasiūlymas, pradžiai tereikia tik panaršyti internete, paieškoti atsiliepimų. Investavimo paslaugos (su tam tikromis išimtimis) Lietuvoje yra prižiūrimos, joms teikti bendrovės privalo turėti leidimus ar licencijas. Tokių bendrovių sąrašą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje lb.lt. Čia taip pat skelbiame ir „juodąjį sąrašą“ – įmones, kurios neturi teisės teikti finansinių paslaugų, tačiau jas teikia, bei užblokuotas sukčių interneto svetaines.&nbsp;Investuotojų apsauga &nbsp;visoje Europos Sąjungoje iš esmės yra suvienodinta. Teisės aktai nurodo, kad investicinės bendrovės turi parinkti arba gali pasiūlyti žmogaus investavimo žinias (pradedantysis, pažengęs ar profesionalus investuotojas), poreikius bei patirtį atitinkančius investavimo sprendimus ir priemones, privalo nurodyti visą investavimo kainą ir pan. Jeigu investavimo pasiūlyme girdite tik paslaptingas sąvokas ir abstrakcijas, prasidėti neverta.