Nuo sukčių neapsaugotas niekas. Tai savo istorija patvirtino verslininkė, gerai išmananti finansų sritį ir teikianti konsultacijas įmonėms. Ji su apgaule susidūrė virtualioje prekių pardavimo platformoje: sukčiai išviliojo jos duomenis bei iššlavė visus pinigus iš banko kortelės.Asta pasakojo sugalvojusi parduoti keletą nebenešiojamų drabužių vienoje populiarioje prekybos internetu platformoje. Šios mobilioji programėlė moteriai nepasirodė patogi. Todėl, sulaukusi potencialios pirkėjos pasiūlymo dėl pardavimo bendrauti pokalbių programoje, ji labai apsidžiaugė.Po keleto visai natūralių klausimų apie prekę, „pirkėja“ atsiuntė Astai nuorodą, skelbusią, neva „pinigai persiųsti“. Pardavėja iškart ant jos paspaudė. Tuomet atidarė ir prekybos platformos mobiliąją programėlę, tačiau joje informacijos, pateiktos per atsiųstą nuorodą, nerado. Užuot suabejojusi „pirkėja“, mūsų herojė pamanė, kad tai tiesiog platformos problema arba „nesuvaikščiojo duomenys“.„Pirkėja“ savo ruožtu pradėjo spausti, rašydama žinutes pokalbių programėlėje – ar moteris gavusi pinigus, kodėl negavusi ir pan.? Kadangi ši platforma naudojosi pirmąkart ir buvo girdėjusi, kad pirma pinigai nukeliauja į platformą, o pardavėjui pervedami tik po prekių pristatymo , klausimai nuskambėjo gana logiškai.Ištuštino sąskaitą„Pirkėja“ toliau žarstė patarimus – esą tam, kad platforma pardavėjai pervestų pinigus, reikalingi kortelės duomenys. Tad galiausiai Asta, per daug nesigilindama, įrašė savo kortelės duomenis atsiųstoje nuorodoje. Be to, paraginta, papildomai persivedė pinigų į kortelės sąskaitą. Tuomet per nuorodą formuotas mokėjimas netikėtai buvo anuliuotas. Pardavėja, netekusi kantrybės, liovėsi suvedinėjusi duomenis – juk siuntai išsiųsti yra keletas dienų. O kitą rytą pamatė, kad jos kortelės sąskaita yra ištuštinta... Beliko guostis tuo, kad suma nebuvo labai didelė, o ir prekės neišsiuntė.Asta teigė tikrai žinojusi, kad atidarinėti nepažįstamųjų brukamų nuorodų, parsisiųsti jokių prie laiškų prisegtų dokumentų nerekomenduojama. Maža to, sakė niekada neskaitanti laiškų, atkeliavusių iš nežinomų siuntėjų, ir šiukštu nekreipianti dėmesio į įtartinas SMS žinutes. &nbsp;Dar daugiau – moteris ir kitiems patardavo, kaip išvengti sukčių atakų.Aprašytu atveju &nbsp;sukčiai gyventoją apgavo naudodamiesi patikima prekybos platforma, kuri turi ir pirkėjų apsaugos funkciją, aktualią ir pardavėjams – ji leidžia įvykdyti atsiskaitymus per platformą, išvengiant tiesioginio bendravimo bei mokėjimų į nepažįstamųjų sąskaitą.Neretai pasitaiko atvejų, kai panašiai apgaudinėjami ir populiarių skelbimų portalų klientai. Pardavėjams siunčiamos neva kurjerių tarnybų svetainių nuorodos su prašymu suvesti kortelės duomenis arba pasipildyti savo sąskaitą. Ir, nors žmonės patys turėtų gauti pinigų už parduodamus daiktus, jie neretai pasimauna ant sukčių kabliuko, suklaidinti girdėto tarnybos pavadinimo ar miglotų instrukcijų.Kokių duomenų gali prireikti?Netikrų „pardavėjų“ arba „pirkėjų“ taikomiems scenarijams būdinga tai, kad šiais atvejais sudėtinga įsitikinti asmenų patikimumu, o jiems pasiūlius neįprastą, bet iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekeliantį atsiskaitymo metodą, asmuo iš tiesų įtraukiamas į sukčiavimo schemą.&nbsp;Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė primena, kad bendraujant ir apsiperkant internetu, reikėtų išlikti kritiškiems. „Kalbant apie bendravimą telefonu, elektroniniu paštu arba per pokalbių programėlės, patartume apdairiai vertinti pranešimus ir skambučius, kurių sulaukėte ne iš savo pažįstamų asmenų ir juo labiau neskubėti vykdyti nepažįstamųjų prašymų ar nurodymų, susijusių su pinigais, nespausti ant pateikiamų nuorodų“, – akcentuoja ji.Bendras patarimas apsiperkantiems elektroniniais kanalais – turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildant prieš atliekant mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti. Kilus įtarimų, nereikėtų vesti kortelės duomenų. O jeigu prekę parduodate, vienintelė informacija, iš tiesų reikalinga pirkėjui, yra jūsų sąskaitos numeris mokėjimui atlikti.Eksperto komentaras: „Duomenys – raktas nuo pinigų“Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovasNorint gauti pervedimą už parduodamą prekę, Jums reikia nurodyti tik savo sąskaitos, o ne kortelės numerį. Atsiminkite – lėšų gavimui į sąskaitą nereikia jokio asmens tapatybės patvirtinimo nei „Smart ID“, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi, nei kažkur suvedinėti. Lėšų gavimui nereikia nurodyti ir specialaus trijų skaitmenų kodo, esančio ant Jūsų kortelės (CVV). Jeigu iš Jūsų šių duomenų prašoma ar reikalaujama, tuojau pat nutraukite ryšį su tokiu pirkėju. Aprašytas atvejis parodo, kad atsargumo nebūna per daug: bendraudami su jums nežinomais asmenimis, būkite atsargūs ir atminkite, kad egzistuoja sukčiavimo tikimybė. Suabejojus gauto prašymo pagrįstumu, visuomet patikrinkite informaciją turimomis priemonės (pavyzdžiui, kreipiantis į banką, elektroninę parduotuvę ar platformą, galiausiai per interneto paiešką).Taip pat svarbu neatidarinėti jums atsiųstų įtartinai atrodančių laiškų ir nuorodų pranešimuose – niekada nesijunkite prie savo interneto banko, paspaudę ant gautame el. laiške ar SMS pranešime pateiktos nuorodos. Kurdami slaptažodžius pasirinkite, kad jie būtų pakankamai sudėtingi (sunkiai atspėjami), reguliariai juos keiskite ir pan.Saugokitės prašymų atskleisti jūsų mokėjimo priemonių duomenis: mokėjimo kortelės ar tapatybės patvirtinimo priemonės PIN kodų, kortelės CVC kodo, interneto naudotojo ID ir pan. Atsiminkite: šie duomenys yra raktas į jūsų sąskaitose esančias lėšas, todėl saugokite ir niekam jų neatskleiskite.Jeigu vis dėlto jaučiate, kad Jūsų duomenis pasisavino, nedelsdami kreipkitės į savo mokėjimo paslaugų teikėją ir blokuokite sąskaitą. Taip pat verta žinoti, kad, inicijuojant bet kurią mokėjimo operaciją, yra taikoma bent dviejų lygių apsaugos sistema, t. y. reikalingi du patvirtinimai: prisijungimui prie sąskaitos ir mokėjimo vykdymui. Dėl to labai svarbu netvirtinti prisijungimo ir mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote. &nbsp;&nbsp; &nbsp;