Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas&nbsp;<a href="https://www.youtube.com/watch?v=kNu3btVlENo">išanalizavo</a>&nbsp;keisčiausius būdus ir schemas, kuriomis sukčiai bando užsidirbti pinigų visame pasaulyje.&nbsp;„Net ir neįtikinamiausius scenarijus, kuriuos išanalizavome tinklalaidėje, vienijo vienas dalykas – visuomet atsirasdavo žmogus, kuris patikėdavo nusikaltėliu ir prarasdavo pinigus. Kai kurios istorijos skamba netgi absurdiškai ir būtent tai geriausiai iliustruoja, kiek manipuliacijų naudoja sukčiai ir kaip sprendimus priima žmogus, įviliotas į nusikaltėlio pinkles“, - sako „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas.Netikėtas Holivudo aktoriaus dėmesysVienos populiariausių pasaulyje yra romantinės apgavystės. Dažniausia tokių apgaulių schema yra auką suvilioti netikru socialinių tinklų profiliu ir emocingomis žinutėmis. Vogta nuotrauka, išgalvotas vardas ir už širdies griebianti istorija auką įtraukia į ilgalaikį romaną, kuris galiausiai virsta košmaru.Vieniša mama JAV Kentukio valstijoje daugiau nei metus manė mezganti rimtus santykius su populiaraus serialo „Stranger things“ aktoriumi. Moteris taip patikėjo sukčiaus žinutėmis socialiniuose tinkluose, kad dėl tariamo romano netgi nusprendė išsiskirti su savo vyru. Atsitokėti nuo meilės kerų jai padėjo tik ištuštėjusi piniginė – moteris nusikaltėliui pervedė daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių. Daugiausiai lėšų sukčiui moteris patikėjo pirkdama dovanų kuponus, kuriuos jis perparduodavo kitiems asmenims.Tuo metu Japonijoje gyvenanti 65-erių metų moteris savo pinigus patikėjo tariamam Rusijos astronautui, kuris ją įtikino esantis kosmose ir neturintis pinigų grįžti į Žemę.Panašių istorijų užfiksuojama ir Lietuvoje. Praėjusiais metais garsiu krepšininku socialiniuose tinkluose apsimetęs vyras iš lietuvaičių išviliojo didžiules sumas pinigų, iš vienos moters – net 10 tūkst. eurų. Kita panevėžietė apie 3 tūkst. eurų pervedė JAV karininku socialiniuose tinkluose prisistačiusiam asmeniui.„Romantinės apgavystės pavojingos ne tik todėl, kad jos trunka ilgai ir dažniausiai baigiasi finansiniais nuostoliais. Sukčiai savo taikinį pasirenka gerai išanalizavę socialiniuose tinkluose prieinamą informaciją, renkasi įvairaus amžiaus žmones, ieškančius antros pusės ar draugų. Todėl po tokios apgavystės žmogus praranda ne tik pinigus, bet susiduria ir su rimtais emociniais sukrėtimais. Labai svarbu apie šį metodą kalbėtis su savo artimaisiais, ypač tais, kuriems gali trūkti bendravimo. Tai ypač aktualu šventiniu laikotarpiu“, - sako informacinę kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“ įgyvendinančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.Ir be dovanų, ir be pinigųSukčiai mėgsta įsisukti ir į elektroninės prekybos verslą. Prieš šventes aktyviai kuriamos netikros internetinės parduotuvės bei netikri prekių skelbimai specialiose platformose, socialiniuose tinkluose.Tokia schema ypač aktuali kalėdiniu laikotarpiu, kai visame pasaulyje gyventojai daugiau laiko praleidžia ieškodami dovanų internetinėse parduotuvėse.„Neapsigaukite pamatę neįtikėtinai gerą pasiūlymą, net jei patys suvedėte norimos prekės pavadinimą į paieškų sistemą. Nusikaltėliai išnaudoja įvairias reklamos priemones ir vietoje nuorodos į patikimą elektroninę parduotuvę savo aukai pateikia padirbtą. Mokėjimo kortelės duomenis suvedus suklastotoje interneto svetainėje galite likti ir be pinigų, ir be dovanų“, - sako A. Gutauskas.Atidžiai vertinkite ir trumposiomis žinutėmis gaunamą informaciją. Sukčiai mėgsta apsimesti siuntų tarnybomis, grasina tariamomis baudomis ar papildomais mokesčiais.A.Gutauskas tinklalaidėje pasidalino ir asmenine istorija, kai pats apsipirko interneto parduotuvėje, įsigytas kelnes gavo, tačiau vėliau pamatė, kad nuo jo sąskaitos nuskaičiuota apie 300 svarų sterlingų. Prarastus pinigus pavyko susigrąžinti apie tai informavus banką, tačiau dabar A.Gutauskas pataria apsipirkinėti tik gerai žinomose interneto parduotuvėse, taip pat tokiose, kurios naudoja patikimas atsiskaitymo platformas.Visą laidą apie populiariausius apgaulės būdus Lietuvoje ir pasaulyje galima pamatyti čia:&nbsp;<a href="https://bit.ly/3RxaVSR?fbclid=IwAR3Iq7fuz3NJPx0XheVG3vgh4ZT2jqmXaZvAd0cB1T6Qpor1-2_0Hup-tW8">https://bit.ly/3RxaVSR</a>.Ši tinklalaidė yra Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos policija įgyvendinamos kampanijos „Atpažink/Apsisaugok“ dalis. Ja siekiama visuomenę supažindinti su sukčiavimo bruožais, kad apie juos žinotų kiekvienas, o susidūręs su panašia situacija – išmanytų, kaip elgtis.Kviečiame dalintis savo patirtimi, kad apie sukčių naudojamus metodus žinotų kuo daugiau žmonių. Apie patirtus sukčiavimo būdus praneškite el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas skelbsime svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

Populiariausios sukčių apgaulės Lietuvoje ir pasaulyje

Vykdydami kampaniją <a href="https://www.facebook.com/hashtag/atpa%C5%BEinkapsisaugok?__eep__=6&amp;__cft__[0]=AZWNCyofT2f50jsas9x9Y2vb7PU0Ka4G2tfmOWvpwsdBDl0P5rQ6o-OdtjoUC802w9Y5d39BmzpMev0-ibMK8KMS837z0alGq1G1L7YMxXkwK5R8ngXayCu9WKB0xRflEkk&amp;__tn__=*NK-R">#AtpažinkApsisaugok</a> elektroniniu paštu atpazink@atpazinksukciu.lt gauname pranešimų apie gyventojų pastebėtus bandymus sukčiauti. Juos skelbiame tiek socialiniuose tinkluose, tiek šioje interneto svetainėje, tad kviečiame dalintis užfiksuotais atvejais. Tikimės, kad tai padės geriau atpažinti apgaulę ir primins neprarasti budrumo.Vienas gautų bandymo sukčiauti pavyzdžių – siuntų tarnybos žinutės imitacija. Sukčiai naudojasi įvairių siuntų tarnybų pavadinimais, dažniausiai prašoma sumokėti muitą ar prekės siuntimo mokestį.Atkreipiame dėmesį į požymius, pagal kuriuos pateiktame pavyzdyje galima atpažinti sukčiaus klastą:<ul><li>Žinutė gauta iš telefono numerio užsienyje, o informuojama apie mokesčius Lietuvoje</li><li>Siuntų tarnybos pavadinimas parašytas klaidingai (tarp pavadinimo raidžių padėti taškai)</li><li>Tekste yra logikos klaidų (siuntos numeris buvo sulaikytas muitinėje)</li><li>Pateikiama įtartina nuoroda</li><li>Saugumo sistemos perspėja, kad ši žinutė gali būti šlamštas</li></ul>Sukčių siunčiamos žinutės pavyzdys:<img class="image_resized" style="width:75%;" src="https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/Sukciai_UPS_3a8148adee.png" alt="Sukciai-UPS.png" srcset="https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/thumbnail_Sukciai_UPS_3a8148adee.png 245w,https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/small_Sukciai_UPS_3a8148adee.png 500w,https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/medium_Sukciai_UPS_3a8148adee.png 750w,https://api.atpazinksukciu.lt/uploads/large_Sukciai_UPS_3a8148adee.png 1000w," sizes="100vw">Saugumo sprecialistai ragina prie siuntos sekimo informacijos jungtis tik per oficialią siuntų tarnybos interneto svetainę, per kurią tikrinate siuntos vietą ar registruojate siuntą. Kitais būdais gautų nuorodų geriau neatidarinėkite.Pavyzdyje nurodytos siuntų tarnybos svetainėje yra kviečiama pranešti apie sukčius, besidangstančius jų vardu: <a href="https://www.ups.com/lt/lt/support/shipping-support/legal-terms-conditions/fight-fraud.page?fbclid=IwAR05LTMo0VXZd-7pe1ibGG4YSirHlcNxmcevW3AnNsuvWnkTyNoOpjp3c8Y">https://www.ups.com/.../legal-terms.../fight-fraud.page</a>

Imituojamos siuntų tarnybų žinutės

Sukčiavimo modelių, naudojantis gerai žinomų apgyvendinimo paslaugų platformomis, gali pasitaikyti įvairių. Neseniai žiniasklaidoje aptartas atvejis, kai sukčiai su Lietuvos gyventoja susisiekė per „Booking“ platformą – sukūrę netikrą viešbučio skelbimą jie siekė gyventoją nukreipti į suklastotą interneto svetainę ir joje suvesti banko kortelės duomenis. Kitu atveju nusikaltėliai gyventoją bandė apgauti per „Airbnb“, taip pat pasitelkdami netikrus nuomos skelbimus. Nusikaltėliai pirmiausiai atšaukė gyventojo atliktą būsto rezervaciją, o po to pateikė siūlymą išsinuomoti kitą objektą ir už jį apmokėti ne per pačią „Airbnb“ platformą, o atlikti mokėjimą tiesiai į nusikaltėlių banko sąskaitą.„Akivaizdu, kad didžiosios apgyvendinimo rezervavimo platformos pakliuvo į sukčių akiratį taip pat, kaip prieš tai buvo pakliuvę bankai, siuntų pristatymo bendrovės, net Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl apgyvendinimo paslaugų ieškantiems gyventojams rekomenduojame ypatingai atidžiai vertinti situaciją ir apmokėjimus už paslaugas vykdyti tik per gerai žinomų platformų suteikiamą infrastruktūrą, jokiu būdu nevykdyti mokėjimų neaiškioms įmonėms ar fiziniams asmenims. Kilus įtarimui mokėjimo informaciją geriausia pasitikrinti susisiekus su oficialiais platformos atstovais“, - sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.Saugumo specialistai pateikia keletą pagrindinių rekomendacijų, kurių reikėtų paisyti, saugantis nuo finansinių sukčių. Rekomenduojama nepervedinėti pinigų ne per pačias platformas (pavyzdžiui, gavus el. laišką ar SMS žinutę), taip pat tikrinti skelbimų informaciją - nuomojamos gyvenamosios vietos, viešbučio adresą, peržiūrėti, ar jau yra atsiliepimų iš kitų apartamentus nuomojusių klientų ir pan. Taip pat galima patikrinti nurodomos vietos vaizdą specialiose gatvės vaizdus rodančiose programėlėse.Jei viešbučio ar apartamentų rezervacija buvo atšaukta, o nuomotojas siūlo atlikti apmokėjimą tiesiai į banko sąskaitą (ne per platformą) ar bendravimą perkelti į el. paštą, kitą programėlę – būkite atidūs. Didžiosios viešbučių ir kitų apgyvendinimo vietų rezervavimo platformos skelbimus tikrina ir siekia apsaugoti savo vartotojus nuo sukčių, todėl jei pavedimą atliksite ne per platformą, šios platformos administratoriai nebegalės padėti spręsti situacijos, jei iškiltų problemų.Sulaukę elektroninio laiško iš apgyvendinimo paslaugų rezervavimo platformos pirmiausiai patikrinkite, ar rašoma iš oficialaus platformos elektroninio laiško, pateikiamoje informacijoje nėra vizualinių, tekstinių neatitikimų, kurie signalizuotų, kad laiškas galėjo būti atsiųstas sukčių.Atšaukti operacijas pavyksta ne visais atvejaisJei supratote tapęs sukčių auka, reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo banką ir teisėsaugą. Bankai ir kredito unijos aktyviai bendradarbiauja su teisėsauga ir taiko įvairius metodus siekiant apsaugoti gyventojus nuo sukčių veiklos. Kai kuriais atvejais atliktą mokėjimą galima atšaukti nedelsiant. Tai galioja jeigu mokėjimas nėra momentinis ir lėšos dar nebuvo išsiųstos iš jūsų banko. Dalyje bankų šią funkciją aktyvuoti galite savarankiškai. Jei tokios funkcijos nėra, prašymą atšaukti mokėjimo pavedimą bankui ar kredito unijai pateikite telefonu.Sulaukę kliento prašymo atšaukti mokėjimą, bankai susisiekia su mokėjimo gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija. Jei lėšų gavėjas atsisako grąžinti lėšas, mokėtojas gali kreiptis į teisėsaugą ir taip bandyti susigrąžinti gavėjo neteisėtai įgytas lėšas.Tačiau kai lėšos jau yra įskaitytos į gavėjo sąskaitą, o mokėjimo operacija patvirtinta tik sąskaitos turėtojui žinomais duomenimis, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga. Taip pat ir momentinių mokėjimų atveju, kadangi jie į gavėjo banko sąskaitą įskaitomi labai greitai. Todėl atliekant bet kokias mokėjimo operacijas svarbu atidžiai įsitikinti, kad lėšas pervedate gerai žinomam paslaugų teikėjui.Saugumo patarimai užsakant paslaugas internetu:<ul><li>Naudojantis viešbučių, apartamentų, kelionių užsakymų platformomis pravartu turėti atskirą mokėjimo kortelę, skirtą apsipirkti internetu. Jeigu įmanoma, mokėjimo kortelės duomenų nesaugokite platformoje, o juos suveskite kiekvieną kartą, kai reikia atlikti mokėjimą.</li><li>Naudokitės tik gerai žinomų platformų paslaugomis, visuomet įsitikinkite, kad lankotės oficialioje paslaugos teikėjo interneto svetainėje.</li><li>Įsidėmėkite žinomos ir patikimos elektroninės paslaugų platformos pavyzdį ir, susidomėję kuria nors kita, mažiau girdėta, ieškokite neatitikimų, įtartinų detalių, tokių kaip neįtikimai patrauklūs pasiūlymai dėl nuolaidų ar sąlygų, maketų ir tekstų klaidos bei kt. Įtarimui kilus tokioje platformoje neapsipirkinėkite.</li><li>Jei rastas pasiūlymas skamba pernelyg gerai (pavyzdžiui, paslauga parduodama pusvelčiui), – tai rimtas signalas, kad interneto svetainė arba konkretus skelbimas galėjo būti sukurtas sukčių.</li><li>Dauguma didžiųjų prekių ir paslaugų užsakymų platformų su klientais bendrauja per pačiose platformose pateikiamus pokalbių langus arba oficialų elektroninio pašto adresą. Visuomet kritiškai vertinkite elektroniniu paštu ir trumposiomis žinutėmis gaunamus pranešimus, tikrinkite jų siuntėjų informaciją, nespauskite įtartinų nuorodų.</li><li>Mokėjimus už paslaugas atlikite tik per gerai žinomų platformų suteikiamą funkcionalumą. Jei kažkas jūsų prašo atlikti mokėjimą į kitą sąskaitą ar naudoti kitą apmokėjimo būdą – to nedarykite, verčiau pirmiausiai susisiekite su oficialiais platformos atstovais.</li></ul>

Sukčiai įsisuko į viešbučių ir apartamentų rezervavimo platformas

Nuo sukčių neapsaugotas niekas. Tai savo istorija patvirtino verslininkė, gerai išmananti finansų sritį ir teikianti konsultacijas įmonėms. Ji su apgaule susidūrė virtualioje prekių pardavimo platformoje: sukčiai išviliojo jos duomenis bei iššlavė visus pinigus iš banko kortelės.Asta pasakojo sugalvojusi parduoti keletą nebenešiojamų drabužių vienoje populiarioje prekybos internetu platformoje. Šios mobilioji programėlė moteriai nepasirodė patogi. Todėl, sulaukusi potencialios pirkėjos pasiūlymo dėl pardavimo bendrauti pokalbių programoje, ji labai apsidžiaugė.Po keleto visai natūralių klausimų apie prekę, „pirkėja“ atsiuntė Astai nuorodą, skelbusią, neva „pinigai persiųsti“. Pardavėja iškart ant jos paspaudė. Tuomet atidarė ir prekybos platformos mobiliąją programėlę, tačiau joje informacijos, pateiktos per atsiųstą nuorodą, nerado. Užuot suabejojusi „pirkėja“, mūsų herojė pamanė, kad tai tiesiog platformos problema arba „nesuvaikščiojo duomenys“.„Pirkėja“ savo ruožtu pradėjo spausti, rašydama žinutes pokalbių programėlėje – ar moteris gavusi pinigus, kodėl negavusi ir pan.? Kadangi ši platforma naudojosi pirmąkart ir buvo girdėjusi, kad pirma pinigai nukeliauja į platformą, o pardavėjui pervedami tik po prekių pristatymo , klausimai nuskambėjo gana logiškai.Ištuštino sąskaitą„Pirkėja“ toliau žarstė patarimus – esą tam, kad platforma pardavėjai pervestų pinigus, reikalingi kortelės duomenys. Tad galiausiai Asta, per daug nesigilindama, įrašė savo kortelės duomenis atsiųstoje nuorodoje. Be to, paraginta, papildomai persivedė pinigų į kortelės sąskaitą. Tuomet per nuorodą formuotas mokėjimas netikėtai buvo anuliuotas. Pardavėja, netekusi kantrybės, liovėsi suvedinėjusi duomenis – juk siuntai išsiųsti yra keletas dienų. O kitą rytą pamatė, kad jos kortelės sąskaita yra ištuštinta... Beliko guostis tuo, kad suma nebuvo labai didelė, o ir prekės neišsiuntė.Asta teigė tikrai žinojusi, kad atidarinėti nepažįstamųjų brukamų nuorodų, parsisiųsti jokių prie laiškų prisegtų dokumentų nerekomenduojama. Maža to, sakė niekada neskaitanti laiškų, atkeliavusių iš nežinomų siuntėjų, ir šiukštu nekreipianti dėmesio į įtartinas SMS žinutes. &nbsp;Dar daugiau – moteris ir kitiems patardavo, kaip išvengti sukčių atakų.Aprašytu atveju &nbsp;sukčiai gyventoją apgavo naudodamiesi patikima prekybos platforma, kuri turi ir pirkėjų apsaugos funkciją, aktualią ir pardavėjams – ji leidžia įvykdyti atsiskaitymus per platformą, išvengiant tiesioginio bendravimo bei mokėjimų į nepažįstamųjų sąskaitą.Neretai pasitaiko atvejų, kai panašiai apgaudinėjami ir populiarių skelbimų portalų klientai. Pardavėjams siunčiamos neva kurjerių tarnybų svetainių nuorodos su prašymu suvesti kortelės duomenis arba pasipildyti savo sąskaitą. Ir, nors žmonės patys turėtų gauti pinigų už parduodamus daiktus, jie neretai pasimauna ant sukčių kabliuko, suklaidinti girdėto tarnybos pavadinimo ar miglotų instrukcijų.Kokių duomenų gali prireikti?Netikrų „pardavėjų“ arba „pirkėjų“ taikomiems scenarijams būdinga tai, kad šiais atvejais sudėtinga įsitikinti asmenų patikimumu, o jiems pasiūlius neįprastą, bet iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekeliantį atsiskaitymo metodą, asmuo iš tiesų įtraukiamas į sukčiavimo schemą.&nbsp;Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė primena, kad bendraujant ir apsiperkant internetu, reikėtų išlikti kritiškiems. „Kalbant apie bendravimą telefonu, elektroniniu paštu arba per pokalbių programėlės, patartume apdairiai vertinti pranešimus ir skambučius, kurių sulaukėte ne iš savo pažįstamų asmenų ir juo labiau neskubėti vykdyti nepažįstamųjų prašymų ar nurodymų, susijusių su pinigais, nespausti ant pateikiamų nuorodų“, – akcentuoja ji.Bendras patarimas apsiperkantiems elektroniniais kanalais – turėti atskirą kortelę pirkimams internetu, jos sąskaitą papildant prieš atliekant mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti. Kilus įtarimų, nereikėtų vesti kortelės duomenų. O jeigu prekę parduodate, vienintelė informacija, iš tiesų reikalinga pirkėjui, yra jūsų sąskaitos numeris mokėjimui atlikti.Eksperto komentaras: „Duomenys – raktas nuo pinigų“Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovasNorint gauti pervedimą už parduodamą prekę, Jums reikia nurodyti tik savo sąskaitos, o ne kortelės numerį. Atsiminkite – lėšų gavimui į sąskaitą nereikia jokio asmens tapatybės patvirtinimo nei „Smart ID“, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi, nei kažkur suvedinėti. Lėšų gavimui nereikia nurodyti ir specialaus trijų skaitmenų kodo, esančio ant Jūsų kortelės (CVV). Jeigu iš Jūsų šių duomenų prašoma ar reikalaujama, tuojau pat nutraukite ryšį su tokiu pirkėju. Aprašytas atvejis parodo, kad atsargumo nebūna per daug: bendraudami su jums nežinomais asmenimis, būkite atsargūs ir atminkite, kad egzistuoja sukčiavimo tikimybė. Suabejojus gauto prašymo pagrįstumu, visuomet patikrinkite informaciją turimomis priemonės (pavyzdžiui, kreipiantis į banką, elektroninę parduotuvę ar platformą, galiausiai per interneto paiešką).Taip pat svarbu neatidarinėti jums atsiųstų įtartinai atrodančių laiškų ir nuorodų pranešimuose – niekada nesijunkite prie savo interneto banko, paspaudę ant gautame el. laiške ar SMS pranešime pateiktos nuorodos. Kurdami slaptažodžius pasirinkite, kad jie būtų pakankamai sudėtingi (sunkiai atspėjami), reguliariai juos keiskite ir pan.Saugokitės prašymų atskleisti jūsų mokėjimo priemonių duomenis: mokėjimo kortelės ar tapatybės patvirtinimo priemonės PIN kodų, kortelės CVC kodo, interneto naudotojo ID ir pan. Atsiminkite: šie duomenys yra raktas į jūsų sąskaitose esančias lėšas, todėl saugokite ir niekam jų neatskleiskite.Jeigu vis dėlto jaučiate, kad Jūsų duomenis pasisavino, nedelsdami kreipkitės į savo mokėjimo paslaugų teikėją ir blokuokite sąskaitą. Taip pat verta žinoti, kad, inicijuojant bet kurią mokėjimo operaciją, yra taikoma bent dviejų lygių apsaugos sistema, t. y. reikalingi du patvirtinimai: prisijungimui prie sąskaitos ir mokėjimo vykdymui. Dėl to labai svarbu netvirtinti prisijungimo ir mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote. &nbsp;&nbsp; &nbsp;